Šiukšlių dėžės kamera automatiškai užfiksuoja visas išmetamas atliekas kiekvieną kartą, kai pasinaudojama šiukšliadėže, o šiukšlių nuotraukos siunčiamos į socialinį tinklapį, kur kiti vartotojai išsyk gali pareikšti savo nuomonę apie šiukšliadėžės savininkų higienos ir atliekų rūšiavimo įpročius.
Išradimą pristačiusių Niukastlo universiteto akademikų teigimu, tokia technologija galėtų būti panaudota sučiupti atliekas rūšiuoti atsisakančius ar pernelyg daug maisto ir pakuočių išmetančius nedorėlius.
Kritikai piktinasi, jog anksčiau minėtais metodais gyventojai bus šnipinėjami ir verčiami veikti pagal kažkieno iš anksto numatytas schemas bei vadina tokio pobūdžio technologijas mažų mažiausiai grėsmingomis.
„Savaitės atliekų rinkimo“ kampanijos aktyvistė Doretta Cocks sakė, jog šiukšlių dėžių kameromis būtų neabejotinai pažeidžiamas gyventojų privatumas. Pasak jos, mikroschemų montavimas į šiukšlių dėžes tokiu būdu tikrąja to žodžio prasme laukiant, kol kas nors paklius į spąstus ir galės būti nubaustas riebia pinigine bauda už neišrūšiuotas šiukšles negali būti toleruojamas.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį gyventojų šiukšlės būtų išvežamos bent kartą per savaitę.
Didžiojoje Britanijoje gyventojai kasdien atsikrato milžiniškų atliekų kiekių, ir valstybės valdžia jau nebeišmano, kaip su tuo kovoti. Atliekas rūšiuoti tingintys ar dėl kokių nors kitų priežasčių to nedarantys gyventojai, tuo atveju, jei yra sučiumpami, baudžiami piniginėmis baudomis iki 100 svarų sterlingų (beveik 400 litų), tačiau įrodyti, jog neišrūšiuotos atliekos buvo išmestos konkretaus asmens – labai sunku.
Vietos valdžios teigimu, šiukšlių dėžių kameromis būtų galima tiksliai nustatyti, kas išmetė kokias atliekas, ir nedelsiant nubausti taisyklių pažeidėjus piniginėmis baudomis.
„BinCam“ pavadintos šiukšlių dėžės kameros prototipas buvo į mobiliuosius telefonus integruojamą vaizdo kamerą primenanti technologija. Kamera buvo pritaisoma prie mokymo įstaigos bendrabučio studentų kambarių šiukšlių dėžių taip, kad šiukšlių dėžės turinys būtų nufotografuojamas kiekvieną kartą, kai uždaromas jos dangtis. Vėliau eksperimento dalyvių atliekų nuotraukos publikuotos socialiniame tinklapyje „Facebook“, kur studentai skatinti komentarais išsakyti nuomonę apie kaimynų išmestas šiukšles.
Panašaus eksperimento dalyviais netrukus turėtų tapti dar trijų Didžiosios Britanijos ir Vokietijos universitetų studentai. Niukastlo universiteto administracija svarsto galimybę tokias kameras įtaisyti ir keleto dėstytojų namuose.
Vienas iš už eksperimentą atsakingų asmenų komandai atstovaujančių akademikų, profesorius Patrickas Olivieris sakė, jog dalyviams projektas atrodo esantis įdomus ir naudingas, jo kolegės Anjos Thieme teigimu, nepaisant to, jog eksperimente dalyvaujantiems apsileidėliams tenka patirti šiek tiek gėdos po to, kai viešai paskelbiama, jog, pavyzdžiui, konkretų vakarą jie visų rūšių šiukšles suvertė į vieną kibirą, apskritai šis projektas yra labiau linksmas nei žeidžiantis.
Pasak specialistų, atliekų rūšiavimo įpročiai turi didelės įtakos mus supančiai aplinkai. Fotografuojamos ir viešinamos atliekos skatina žmones jaustis atsakingais bei neužsimiršti ir neapsileisti. Pasak jų, tai veikia, nes žmonės yra jautrūs kitų nuomonei bei kritikai.
Realybės šou „Didysis brolis“ komandos narys Danielis Hamiltonas tvirtino, jog šiukšlių dėžės kamera jam neatrodo esanti nei smagi, nei praktiška idėja. Pasak jo, investicijos į tokio pobūdžio technologijas yra ne kas kita kaip beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.
Tai – privatumo ir asmeninės erdvės pažeidimas, sąžiningų žmonių paniekinimas, neabejotinas pasityčiojimas, piktinosi D.Hamiltonas, pridurdamas, jog nenustebtų, jei netrukus atsirastų unitazo kameros, kurias valdžios atstovai imtų montuoti viešuosiuose tualetuose, siekdami nubausti visus, kurie drįsta prišlapinti ant unitazo krašto arba išeidami nenuleisti dangčio.