Tyrimo išvadose skelbiama, kad vos ne pusė – 45 proc. – interneto vartotojų jaučiasi saugiai virtualioje erdvėje, ir tik 23 proc. mano rizikuojantys savo finansine gerove. Tačiau LRVI prezidentė Zita Čeponytė pripažino, kad šie skaičiai byloja kiek perdėtą pasitikėjimą savimi – vartotojai neturi pakankamai informacijos apie saugumą atsiskaitant internete.
34 proc. apklaustųjų teigė, kad net vengia atsiskaitinėti internetu. Tik 8 proc. nurodė, jog jie nenaudoja jokių priemonių savo asmeninei informacijai apsaugoti, nes nieko apie tai nesupranta.
Viešina asmens duomenis
LVI prezidentė Zita Čeponytė pažymėjo, kad vis nesugebama įvertinti asmens duomenų apsaugos svarbos: neatidžiai internetinėje erdvėje platinamos pavardės, asmens kodas, elektroninis pašto adresai, internetinės bankininkystės duomenys.
Z.Čeponytė atkreipė dėmesį, kad daugelis vartotojų nemano, kad pavarde ar elektroninio pašto adresu gali pasinaudoti internetiniai sukčiai. „Būtent pasinaudojant elektroninio pašto informacija yra padaroma didelė dalis nusikaltimų“, – tikino Z.Čeponytė.
Dažniausiai respondentai prie asmens duomenų priskyrė asmens kodą (95 proc.), vardą ir pavardę (77 proc.), mokėjimo kortelės duomenis (59 proc.), tuo tarpu telefono numerį – 37 proc., nuotraukas – 26 proc., elektroninio pašto adresą – 18 proc., tėvo vardą – 17 proc.
Tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai nėra pakankamai susipažinę su asmens duomenų sąvokos turiniu, ir tai gali būti viena iš priežasčių, lemiančių per didelį duomenų atskleidimą internete, tuo sudarant galimybes sukčiams juos pasisavinti, o vėliau ir panaudoti finansiniams nusikaltimams elektroninėje erdvėje atlikti.
Nežino, į ką kreiptis
Lietuvos kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Vytautas Griliušas patikino, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje mažėja. Tačiau tai – kompleksinės apsaugos priemonės, diegiamos bankų bei prekyba internete užsiimančių įmonių.
„Duomenų vagystės buvo populiaresnės anksčiau, dabar jų vis mažiau pasitaiko. Vagys suvokia, kad gali būti pavogti, nemažai asmenų pagauta. Taip pat sukčiai perprato, kad lietuviai nėra linkę sąskaitose laikyti dideles sumas pinigų“, – kalbėjo V.Griliušas.
Nors buvo pasidžiaugta mažesniu įvykdomų vagysčių skaičiumi, Z.Čeponytė pabrėžė, kad tik maža dalis nukentėjusių žino, kurios institucijos gali pagelbėti nelaimės atveju.
„Retas kuris žino, kad sukčiui nuskaičius bankomate pinigų iš svetimos kortelės dalis jų gali būti grąžinta pačio banko“, – priminė LRI prezidentė.
Bankui nesutikus kompensuoti svetimo asmens išleistos sumos, panaudojus prarastą mokėjimo kortelę, dažniausiai būtų kreipiamasi į policiją (53 proc.). 15 proc. nurodė, jog pirmiausia kreiptųsi į teismą, 12 proc. – į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog apklaustieji abejoja savo kaip vartotojų teisėmis atgauti pinigus, jeigu prarasta kortele atsiskaito svetimas asmuo. 42 proc. apklaustųjų linkę manyti, jog tokiu atveju pinigų atgauti be teismo neįmanoma. 35 proc. galvoja, jeigu nėra asmens, praradusio mokėjimo kortelę tyčios, galima atgauti dalį pinigų ir be teismo, o 34 proc. laikosi nuomonės, jog netyčia praradus mokėjimo kortelę ir svetimam asmeniui ja atsiskaičius, kortelės savininkas turi teisę be teismo atgauti visus pinigus.
Dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai
Didelė dalis nusikaltimų padaroma dėl pačių mokėjimo kortelių savininkų neatsakingo elgesio su asmens duomenimis: PIN kodai saugomi kartu su kortele vienoje piniginėje, kortele leidžia naudotis kitiems asmenims, neužblokuoja kodo vagystės atveju, atvirai siunčia PIN kodą el. paštu arba trumpaisiais pranešimais (SMS) ir pan.
Bene daugiausia nusikalstamų veikų atsiskaitant negrynaisiais pinigais yra padaromos internete.
Išskirtos dažniausiai pasitaikančios nusikaltimų rūšys:
Atsiskaitymas internete: sukčiai nusiperka arba pavagia kitų asmenų mokėjimo kortelių numerius bei slaptažodžius bei, juos naudoja pirkdami internetu, o taip pat nuimdami pinigus nuos sąskaitos.
Pinigų išgryninimas: nusikaltėliai naudoja suklastotus mokėjimo kortelių duomenis, įrašytus į vadinamąjį „baltą plastiką“ bei taip išgrynina pinigus iš bankomatų.
Mokėjimo kortelių duomenų vagystės: prie bankomato nusikaltėliai nelegaliai prijungia įrenginius, kurie nuskaito svetimų mokėjimo kortelių duomenis. Gavę šiuos duomenis, sukčiai su jais atlieka neteisėtus sandorius internetu.
Telefoninis sukčiavimas: nusikaltėliai prisistato pvz. darbdaviu, valstybinių institucijų atstovu ir išvilioja prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.