Įsilaužimas, įvykęs 2011-ųjų birželį, buvo pirmasis stambaus masto virtualus apiplėšimas, nukreiptas prieš bitkoiną, vieną naujausių pasaulio valiutų, o jį sekusi panika privertė susvyruoti daug įprastų vartotojų.
Po keleto dienų sulaukta dar vieno smūgio: šį kartą kompiuterinius įsilaužėlius sugundė viena iš didžiausių virtualių valiutos keityklų, kurios disponavusios daugiau nei keturiais šimtais tūkstančių virtualių monetų, kurių bendra vertė siekė beveik devynis milijonus dolerių.
Už kiekvieną daugiau nei septyniolikos dolerių vertą virtualią monetą išpardavimo metu prašyta vos vieno dolerio cento. Virtualios valiutos keityklos „MtGox“ funkcionavimas skubiai nutrauktas, planuojama apskritai atšaukti sandėrius. Niekas nežino, kiek valiuta bus verta vėl pradėjus veikti virtualiai keityklai – jei apskritai bus kiek nors verta.
Štai koks keistas tas virtualus pasaulis. Bitkoinas nėra kurio nors iš virtualių lošimų valiuta ar „Facebook“ užgaida, tai – vienas pirmųjų bandymų sukurti realiai funkcionuojančią valiutą be valdžios, centrinių bankų bei taisyklių. Virtualioje ekonomikoje cirkuliuoja per pusseptinto milijono bitkoinų monetų, kurių bendra vertė iki pirmojo įsilaužimo siekė daugiau nei šimtą aštuoniasdešimt milijonų dolerių.
Bitcoin virtualių monetų leidimas nėra reglamentuojamas banko ar vyriausybės: jos „išgaunamos“ grupelėmis po penkiasdešimt intensyvaus visame pasaulyje vykstančio kompiuterinio skaičiavimo proceso būdu.
Kiekvienas, pageidaujantis „išgauti“ virtualių monetų instaliuoja kompiuteryje specialią įrangą, atliekančią sudėtingas skaičiavimo procedūras. Bet kuriame kompiuteryje sėkmingai atlikta skaičiavimo procedūra „išgauna“ penkiasdešimt virtualių monetų, kurių vertė prieš pusę metų tesiekė kiek mažiau nei vieną dolerį, o birželio pradžioje – viršijo tūkstantį.
Tam, kad skaičiavimo procedūrų atlikimas nebūtų nuostolingas, būtini galingi kompiuteriai: prieš keletą mėnesių buvo paskaičiuota, jog įprastu nešiojamu kompiuteriu pirmąsias virtualias monetas pavyktų išgauti tik po daugiau nei dvejų metų triūso.
Turint galvoje neįtikėtinu greičiu augusią virtualių monetų vertę bei vis sudėtingėjantį jų generavimo procesą, nenuostabu, jog netruko atsirasti daugybė pasipelnyti išgaunant monetas siekiančių asmenų.
Virtualių monetų „gamintojų“ forumuose svarstoma galimybė vėsinti perkaitusius kompiuterius sausu ledu tam, kad sparčiau veiktų procesoriai, koreguoti mikroschemas ar siekiant generuoti didesnį virtualių monetų kiekį skolintis sistemintą kompiuterio energiją. Vienas forumo dalyvių pasakojo jam pradėjus užsiiminėti virtualių monetų generavimu daugiabučio namo elektros energijas sąnaudas išaugus tiek, jog jį netruko aplankyti susirūpinę policijos pareigūnai, kurie manė kažkurį iš namo gyventojų auginant marihuaną.
Kompiuterinius įsilaužėlius vienijančių grupių, tokių, kaip „LulzSec“ ar „Anonymous“, nariai pastarosiomis savaitėmis, kaip manoma, pradėjo taikyti naują itin efektyvią nusikaltimų vykdymo strategiją: kompiuteriniai įsilaužimai atliekami naudojantis kitiems asmenims priklausančiais kompiuteriais.
Garsiosios kompiuterinių įsilaužėlių atakos, grįstos išskirstytu serverių atmetimu kompiuterių, į kuriuos nusikaltėliams pavyksta įsilaužti, tinkle paprastai atliekamos niekam nežinant tam, kad būtų kuo efektyviau apsaugota tikrųjų įsilaužėlių tapatybės atskleidimo galimybė.
Keletas įtakingų „Anonymous“ narių bei su „Anon“ ir „Lulzsec“ bendradarbiaujantys vidutiniokai patvirtino kai kuriuos į organizacijų veiklą įsitraukusius asmenis panaudojus savo sukurtus pažeidžiamų kompiuterių tinklus bitkoinų monetoms gaminti.
Patikimų šaltinių teigimu, vien su „Anonymous“ susijusių asmenų pažeidžiamų kompiuterių tinklus sudaro iš viso daugiau nei šimtas tūkstančių reguliariai naudojamų kompiuterių. Tokios apimties kompiuterių tinklas – net ir tuo atveju, jei didžioji dalis jo vienijamų kompiuterių virtualias monetas gamintų neproduktyviai – per dieną galėtų išgauti nuo keturių iki penkių šimtų virtualių monetų, vertų maždaug pusaštunto tūkstančio dolerių.
Legaliai bitkoinų generavimu užsiimantys asmenys virtualiais įsilaužimais užsiiminėjančių grupuočių įsitraukimo į jų bendruomenę atžvilgiu nusiteikę nevienodai.
Vieni bendruomenės nariai tvirtina, jog bitkoinų generavimas pasitelkiant pažeidžiamų kompiuterių tinklus yra nerealus dalykas, kiti sutinka, jog tai įmanoma, tačiau sako manantys, jog balandžio mėnesį pastebimai smukęs įrangos apdorojamų duomenų kiekis greičiausiai reiškia, jog bitkoinų generavimas nelegaliu būdu buvo sustabdytas. Vienas prisistatyti nepanoręs bitkoinų gamintojų bendruomenės narys tvirtino buvęs informuotas įsilaužėlius susipratus, jog geresnės galimybės pasipelnyti egzistuoja ne atakuojant bitkoinų gamintojų bendruomenę, o tampant jos dalimi.
Yra daug veiksnių, skatinančių įsilaužėlių potraukį bitkoinams. Visų pirma, tai – virtualios erdvės ribų neperžengiantis eksperimentas, nekontroliuojamas nei valdžios, nei įtakingų korporacijų.
Antra, bitkoinas kaip valiuta pripažįstamas šimtų interneto svetainių visame pasaulyje įskaitant vieną, pardavinėjančią nelegalias narkotines medžiagas bei keletą prekiaujančių pornografija. Taip pat, nepaisant to, jog visos transakcijos fiksuojamos viešųjų registrų, naudojantis bitkoinas užtikrinamas visiškas anonimiškumas – vienintelis atvejis, kuomet egzistuoja tikimybė atskleisti bitkoinais atsiskaitančio asmens tapatybę, yra tuomet, kai asmeninio sandėrio metu atsiranda poreikis konvertuoti tam tikrą valiutos kiekį į grynuosius.
Naudojantis virtualia valiuta sandėriai gali vykti bet kuriame pasaulio kampelyje ir daugeliu atveju įmanoma visiškai išvengti kontrolės, tad akivaizdu, jog tuo atveju, jei bitkoinų eksperimentas pasiteisintų, teisėsaugos institucijos susidurtų su rimtomis problemomis, mat pinigų plovėjams būtų užtikrintas beveik nesusekamas kanalas neteisėtoms procedūroms atlikti.
Ne mažiau problemiškas anksčiau šioms institucijoms gali tapti neseniai „WikiLeaks“ paskelbtas sprendimas pripažinti naująją valiutą, užtikrinant ja aukojantiems asmenims absoliutų anonimiškumą, tokį, kokiu mėgaujasi iki šiol tinklalapiui informaciją tiekę demaskuotojai.
Tokia perspektyva virtualios valiutos vystymąsi skatinančius asmenis ne itin jaudina: didžioji dauguma mato kliūčių nevaržomos valiutos privalumus, ne trūkumus.
Bitkoinų techniniu lyderiu vadinamas Gavinas Andresenas sakė laisvę lengvai, tiesiogiai bei esant labai nedideliems kaštams sumokėti bet kam bet kurioje pasaulio vietoje esant fundamentalia idėja. Pasak jo, internetas suteikia galimybę lengvai, tiesiogiai bei nebrangiai bendrauti su bet kuo bet kurioje pasaulio vietoje, piniginiai sandėriai, tikino jis, turi būti įvykdomi taip pat lengvai ir patogiai kaip išsiunčiamas elektroninis laiškas.
Kito bendruomenės nario Nilso Schneiderio teigimu, bitkoinas yra eksperimentas, kurio metu siekiama „šviežios“ skaitmeninės valiutos sukūrimo, tokios, kurios nereikia kontroliuoti. N.Schneideris tvirtino nejaučiantis gailesčio dvidešimt penkių tūkstančių bitkoinų netekusiai virtualaus nusikaltimo, po kurio pirmą kartą rimtai susirūpinta dėl jaunos bendruomenės saugumo, aukai.
Bitkoinų piniginės šiuo metu saugomos neįslaptintos ir atlikti sandėriai neatšaukiami, jei virtualios valiutos vartotojas nepareikalauja kitaip. Dar prieš „MtGox“ ataką N.Schneideris sakė techninius lyderius šiuo metu aktyviai siekiant virtualių piniginių įslaptinimo, kad kompiuteriniai įsilaužėliai daugiau nebegalėtų į jas kėsintis, kita vertus, anot jo, bitkoinai – tarsi grynieji pinigai, juos privalu saugoti ir nelaikyti labai didelių sumų prastai nuo įsilaužimų apsaugotame kompiuteryje.
Tikriausiai paprasčiausiais paaiškinimas, dėl kokių priežasčių tūkstančiai vartotojų – didelė dalis jų neturintys techninio išsilavinimo – leidosi suviliojami neapsaugotos valiutos, yra per pastaruosius keletą mėnesių neįtikėtinai išaugusi jos vertė.
2011-ųjų sausio 1-ąją vienas bitkoinas buvo vertas vos trisdešimties dolerio centų, tų pačių metų birželio 9 d. vienos virtualios monetos vertė jau siekė 29,55 dolerio. Visų bitkoinais paverstų JAV dolerių vertė „MtGox“ sausio mėnesį siekė kiek mažiau nei pusantro šimto tūkstančių, birželį ši suma buvo 143 kartus didesnė – per 21 mln. dolerių.
Bitkoinai vertę įgyja iš niekur ir griauna beveik visoms šiuo metu egzistuojančioms valiutoms galiojančias ekonomines normas. Bitkoino infliacijos tempas šiuo metu sudaro apie 7,2 proc.(per artimiausias tris dešimtis metų šis skaičius automatiškai sumažės iki nulio). Tokia hiperinfliacija paprastai sukelia itin staigų ir spartų valiutos kurso kritimą, kaip praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje įvyko Vokietijoje ar pastarąjį dešimtmetį vyksta Zimbabvėje, tačiau vietoje to bitkoino vertė per pastaruosius šešis mėnesius išaugo šimteriopai.
Net ir tiesiogiai su bitkoinais susiję asmenys sutinka, jog iki „MtGox“ atakos bitkoinų ateitis buvo diskutuotina, ir prarastas pasitikėjimas virtualia valiuta gali turėti lemtingų pasekmių. G.Andreseno teigimu, augimo tempas nebus išlaikytas.
Specialistas sakė nežinąs, ar dabartinė virtualios valiutos vertė cirkuliuojančių valiutų atžvilgiu išliks, tačiau neslėpė beveik neabejojantis ją gerokai smuksiant tuo atveju, jei pasitikėjimas bitkoinu akivaizdžiai kris. Anot jo, bitkoinas yra pirmas tokio pobūdžio eksperimentas, žmonės turėtų jį vertinti taip pat, kaip kažkada buvo vertinamas internetas – arba populiarumas bus milžiniškas, arba jo nebus.
Bet kuriuo atveju, pasak G.Andreseno, niekas nesitiki, jog bus lengva – net ir turint galvoje faktą, jog šiuo metu bitkoino eksperimentas atrodo esantis nepaprastai sėkmingas, neabejotina, jog artimiausiu metu bus susiduriama su nauju kainų išpūtimu, suktybėmis, virusais įrangoje, su bitkoinu susijusių sandėrių žlugimu bei kitomis problemomis, dalį kurių šiuo metu gali būti sunku net įsivaizduoti.
Sujaudinti bitkoiną ištikusių nesėkmių labiausiai į idealizmą linkę bendruomenės nariai bando akcentuoti nevaržomos valiutos potencialą tuo atvejų, jei ji visgi įsitvirtintų. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dalis bendruomenės narių mano, jog sėkmingam bitkoino funkcionavimui užtikrinti būtina bent minimali teisinė kontrolė.
Vienas iš Bitkoino konsultacijų tarnybos įkūrėjų Amiras Taaki primena, jog nemaža trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių dalis yra tiesiogiai priklausomi nuo korumpuotos valdžios ir bankų malonės, taigi, bitkoinas gali susidurti su drastiškomis pridėtinėmis išlaidomis ir korupcija. Šiuo metu vykdant tarptautinį pinigų pervedimą gali būti pareikalauta sumokėti iki 23 proc. komisinių, ir tai – ne kapitalizmas, tai – kapitalizmo korupcija, piktinosi A.Taaki.
Praėjus vos keletui dienų po to, kai stambaus masto ataka prieš „MtGox“ parklupdė naują valiutą ant kelių, idealistai jau laukė, kol virtuali keitykla vėl ims funkcionuoti tam, kad pamatytų, ar taisyklių, valdžios ar korporacijų kontrolės nevaržoma valiuta pasirodys esanti pajėgi atlaikyti pirmąsias nesėkmes ir pademonstruos turinti potencialią atsilaikyti iki ims ryškėti pirmieji ženklūs jos privalumai.
Didelius kiekius bitkoinų virtualiose piniginėse sukaupę monetų gamintojai kamuojami kiek kitokių rūpesčių - nė vienas jų nežino, ar jų virtualios piniginės turinys bus vertas milijonų, ar vos keleto dolerių. Taigi, laukti yra ko.