Tačiau išmanių ilgapirščių palikti nuostoliai dažniausiai nepalyginamai pranoksta jų primityvesnių, tik daiktus ir pinigus vagiančių kolegų, vizito bute ar automobilyje metu „išrašytas“ sąskaitas.
Jeigu nuo įprastinių vagysčių bene dažniausiai nukenčia fiziniai asmenys, intelektinė nuosavybė paprastai vagiama iš įmonių ir organizacijų, įsilaužus į jų IT tinklus. Kibernetines atakas galima palyginti su įsilaužimais į namus arba butus.
„Teoriškai įmanoma apvogti kiekvieną, net ir gerai apsaugotą butą. Tačiau įsivaizduokite, kad esate nusikaltėlis, ir ieškote buto vagystei. Kurį pasirinksite – su šarvinėmis ar medinėmis durimis, su signalizacija ar be jos? Jeigu turite geros kokybės šarvines duris su žinomų gamintojų spynomis, o bute dar veikia signalizacija, įsilaužimo į Jūsų butą tikimybė sumažėja keliasdešimt kartų. Tas pat pasakytina ir apie IT apsaugos sprendimus – turint įdiegtus žinomo teikėjo saugumo sprendimus, įsilaužimo iš išorės galimybės lieka teorinės“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimus atstovaujančios bendrovės „Nod Baltic“ vadovas.
Tačiau ką daryti, jeigu vagimis tampa patys įmonių darbuotojai, turintys prieigą prie vertingos informacijos?
Carnegie Mellon Universiteto Pitsburge (JAV) mokslininkai ištyrė beveik 90 intelektinės nuosavybės vagysčių iš įmonių ir organizacijų atvejų, kurių kaltininkais teismai pripažino tų įstaigų darbuotojus. Įdomu, kad beveik visi nusikaltėliai buvo vyrai (94 proc.), dažniausiai užimantys mokslininko, inžinieriaus, programuotojo pareigas. Tyrėjai išskyrė du svarbiausius tokių žmonių įmonės viduje tipus – „nepatenkintą darbuotoją“ ir „ambicingą lyderį“. Pirmajai kategorijai priklausantys darbuotojai dažniausiai veikia vieni, o informacija jiems reikalinga naujai darbo vietai gauti. „Ambicingųjų lyderių“ veiklos mastas būna kur kas platesnis – informacija vagiama siekiant pradėti savo verslą, bendradarbiauti su konkuruojančiomis organizacijomis, o savo užmačioms įvykdyti dažnai pasitelkiami dar ir kiti žmonės.
Keletas būdingesnių tokių vagysčių atvejų: su žinomos dažų gamybos kompanijos chemiku jo komandiruotės metu susisiekė konkuruojanti kompanija ir pradėjo slaptas derybas dėl informacijos perdavimo. Grįžęs iš komandiruotės, chemikas atsistatydino iš pareigų ir mėgino išvykti iš šalies, tačiau buvo areštuotas policijos. Jo nešiojamame kompiuteryje aptikti 44 gigabaitai itin vertingos ir slaptos įmonės informacijos. Kitu atveju vienos medicininę įrangą tiekiančios kompanijos klientų techninio aptarnavimo atstovas siekė gauti geriau apmokamą darbą konkuruojančioje kompanijoje. Šios paprašytas el. paštu, taip pat per pašto kurjerių tarnybą per keletą kartų išsiuntė kompanijos klientų sąrašus, gaminamos įrangos testų, gamybos technologinius aprašymus.
Išanalizavę tirtus atvejus, autoriai pateikia svarbiausias rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo intelektinės nuosavybės vagysčių įmonių viduje:
Svarbu tai, kad intelektinė nuosavybė beveik visuomet vagiama likus 2–3 savaitėms iki darbuotojo išėjimo iš darbo. Todėl būtina apsispręsti – galbūt būtent šiuo metu reikia kontroliuoti darbuotojo su įmonės informacija vykdomus veiksmus – didelės apimties failų perkėlimus, prisijungimą prie įmonės tinklų ne darbo valandomis, el. pašto naudojimą. Informacijos srauto analizę palengvina specialios prisijungimo prie įmonės IT sistemų stebėsenos, įvykių sąsajų programos.
Beveik visuomet intelektinės nuosavybės vagystėms naudojamos nešiojamos informacijos saugojimo laikmenos. Įmonės, įvertinusios savo veiklos ypatumus, turėtų apsispręsti dėl galimo laikmenų naudojimo tvarkos ir jų registro įdiegimo.
Tik sužinojus apie būsimą darbuotojo išėjimą, su juo verta aptarti įdarbinimo pradžioje sudarytą konfidencialios informacijos saugojimo sutartį ir priminti, kad intelektinė nuosavybė priklauso tik įmonei, kaip ir bet koks kitas jos turtas.
Keista, bet dalis tokių vagysčių vis dar vyksta darbuotojui jau palikus įmonę tik todėl, kad pamirštama panaikinti jo prisijungimo prie įmonės informacinių sistemų slaptažodžius. Paprastas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį.