2001 m. Lietuvoje internetu reguliariai naudojosi tik 7,4 proc. gyventojų, prie interneto buvo prisijungę tik 2,5 proc. šalies namų ūkių. Internetu prekes arba paslaugas pirko 3 proc., o elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 5 proc. Lietuvos gyventojų. Prabėgus dešimtmečiui, situacija kardinaliai pasikeitė.
2011 m. pradžios duomenimis, internetu jau naudojasi 8 kartus daugiau – 63,5 proc. šalies gyventojų ir net 100 proc. 15-19 metų amžiaus Lietuvos jaunimo. Beveik 60 proc. namų ūkių turi interneto ryšį. 11 proc. gyventojų perka prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse, 35 proc. naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis.
Internete lietuviai dažniausiai naudojasi paieškos sistemomis (tai daro 82 proc. interneto vartotojų), elektroniniu paštu (78 proc.), internetiniais portalais (71 proc.), interneto forumais ir pokalbių svetainėmis (59 proc.), ieško konkrečios informacijos duomenų bazėse ir infopuslapiuose (56 proc.), naudojasi e. bankininkystės paslaugomis (52 proc.), lankosi socialinių tinklų svetainėse (45 proc.).
Europos Komisijos „Europos skaitmeninės darbotvarkės” ataskaitos duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos kontekste užima geras pozicijas pagal tokius rodiklius, kaip fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų (10 Mbps ir didesnio pralaidumo) dalį (41,9 proc.), mobiliojo plačiajuosčio ryšio skverbtį (5,8 proc.), gyventojų, kurie skaito naujienas internete (52 proc.), į internetą talpina savo pačių sukurtą turinį (28 proc.), mokosi internetu organizuojamuose kursuose (8 proc.) dalis.
Lietuva yra viena pirmaujančių ES valstybių pagal šalies įmonių aktyvumą naudojantis informacinių technologijų privalumais atspindinčius rodiklius: įmonių, kurios internetu bendrauja su viešojo sektoriaus institucijomis (95 proc.), dalyvauja elektroniniuose viešuosiuose pirkimuose (31,5 proc.), vykdo pardavimus internetu (22 proc.) dalis.