- Kada jūs pats paskutinį kartą tapote kibernetinės atakos auka?
- Neseniai mano kompiuteris buvo užkrėstas net du kartus. Kai kažkas konferencijoje man grąžino atminties kortelę, ji buvo užkrėsta virusu. Bet tada man padėjo mūsų pačių antivirusinė programa. Kitą kartą buvo užkrėstas viešbučio Kipre tinklalapis. Tokie dalykai gali nutikti kiekvienam, nesvarbu, koks atsargus tu bebūtum. Man reikia apsaugos, kaip ir bet kuriam kitam. Galų gale, juk lytiniu keliu plintančių ligų specialistui taip pat reikia prezervatyvų, kad nuo jų apsisaugotų.
- Virusologai kartais svaičioja apie mirtiną jų tiriamų virusų tobulumą. Ar jus vis dar sužavi kompiuterinių virusų technologija?
- Kuo sudėtingesnis virusas, tuo įdomiau nulaužti jo algoritmą. Būnu laimingas, kai tai pavyksta. Taip, kartais pajuntu ir profesinę pagarbą kūrėjui. Bet tai neturi nieko bendra su entuziazmu. Kiekvienas virusas yra nusikaltimas. Programišiai daro blogus dalykus. Niekada nesamdyčiau nei vieno iš jų.
- Jūs ir jūsų įmonė esate naujos eros karo nugalėtojai.
- Nesame, nes šio karo neįmanoma laimėti. Egzistuoja tik jo kaltininkai ir aukos. Viskas, ką mes galime padaryti, tai neleisti procesui tapti nekontroliuojamam. Šiai problemai išspręsti yra tik du būdai, bet abu jie nepriimtini: uždrausti kompiuterius arba žmones.
- Nors jūsų kompanijoje „Kaspersky Lab“ šiuo metu dirba daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, tai nedidelis verslas, palyginti su tokiais antivirusinės programinės įrangos gamintojais, kaip „McAfee“ ir „Symantec“. Ar jūs kada nors juos pasivysite?
- Mes tikrai stengiamės. Rusija yra mūsų svarbiausias konkurencinis pranašumas. Maskvoje ruošiami geriausi pasaulio programuotojai. Čia daug įžymių technikos universitetų. Nors rusai negali pagaminti tokių gerų automobilių, kaip vokiečiai, jie gali pagaminti puikią programinę įrangą.
- Jūs buvote apmokytas KGB kaip kriptologas. Ar tai jums trukdo plėstis į Vakarus?
- Ne, bet faktas, kad mes esame Rusijos kompanija – taip. Į mus kartais žiūrima šiek tiek įtariai. Nepaisant to, mes Vokietijoje esame Nr.1, sparčiai augame JAV ir netgi turime vartotojų NATO.
- Ką?
- Gynybos ministeriją. Šalies pavadinimo neminėsiu.
- Iš kokių šalių ateina daugiausia virusų?
- Sunku pasakyti, nes virusai, deja, nesinešioja ID kortelių. Paprastai mes galime nustatyti nebent pradininko kalbą, kuria išradėjas komunikuoja su savo virusu ir duoda jam komandas.
- Rusijos programuotojai daro ne tik gerus dalykus. Manoma, kad jie dominuoja ir virusų versle.
- Pagal sukurtų virusų skaičių mes esame trečioje vietoje po Kinijos ir Lotynų Amerikos. Deja, rusai priklauso prie labiausiai patyrusių ir pirmaujančių kriminalinės kibernetinės veiklos žaidėjų. Šiandien jie, reaguodami į paklausą, kuria virusus ir sudėtingas „Trojan“ programas. Jie plauna pinigus internete. Tačiau daugiausia pavojingų programų parašyta kinų kalba. Tai reiškia, kad virusai ateina tiesiai iš Kinijos Liaudies Respublikos, taip pat Singapūro, Malaizijos ir net Kalifornijos, kur yra mandarinų kalba kalbančių programišių.
- Gana keista, kad nedaug virusų ateina iš Indijos, nors ši šalis – kylanti žvaigždė informacinių technologijų pasaulyje.
- Apskritai nusikalstamumo lygis Indijoje yra žemas. Tai tikriausiai priklauso nuo mentaliteto. Indijoje ir Kinijoje – panašus gyventojų skaičius, panašus kompiuterių tankis, pragyvenimo lygis ir netgi religinės šaknys. Bet Kinija gamina virusus tarsi konvejeriu.
- Kodėl Rusijoje tiek daug programišių, bet tiek mažai pasaulinio lygio programinės įrangos kompanijų, kaip jūsiškė?
- Yra keletas, bet aš matau problemą: Rusijoje techninio mokymo lygis tradiciškai yra aukštas ir karta iš kartos mokytojų perduodamas mokiniams. Bet nėra mokytojų, žinančių, kaip iš šio mokymo padaryti verslą. Per septynis komunizmo dešimtmečius verslo darymas buvo kažkas neleistino. Daugeliui šiandieninių verslo lyderių yra apie 50 metų – tai reiškia, kad jie gimę sovietinėje eroje. Jie savo protuose turi savotišką geležinę uždangą. Jie mėgsta važiuoti į užsienį atostogauti. Bet darydami verslą, jie apsiriboja šalimis, kurios kažkada priklausė Sovietų Sąjungai, nes tie žmonės kalba jų kalba ir supranta jų kultūrą. Tikiuosi išvysti naują kartą, kuri nebijos kitų kultūrų ir kalbės angliškai.
- Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ kaina pirminio viešo siūlymo Niujorke metu išaugo iki 1,3 mlrd. JAV dolerių – tai antroji vieta po „Google“...
- Ir tai neabejotinai svarbus ženklas daugeliui žmonių čia. Rusijos kompanija parodė, kad galima sulaukti sėkmės ir naudojant savo smegenų galią, ne vien gamtinius išteklius. Egzistuoja amerikietiška svajonė, o dabar yra ir rusiška svajonė: užsidirbti pinigų be naftos ir dujų.
- Kažkada apibūdinote save kaip labai paranojišką žmogų. Kokią didžiausią nelaimę gali sukelti kompiuteriniai virusai?
- Sovietmečiu mes juokaudavome: optimistas mokosi anglų kalbos, nes tikisi, kad šalis taps atvira, pesimistas mokosi kinų kalbos, nes bijo, kad Kinija mus užkariaus, o realistas mokosi naudotis „Kalašnikovu“. Šiandien optimistas mokosi kinų kalbos, pesimistas – arabų...
- O realistas?
- Ir toliau treniruojasi su savo „Kalašnikov“. Rimtai. Net amerikiečiai jau atvirai sako, kad į plataus masto destruktyvią ataką internete jie atsakys klasikiniu kariniu smūgiu. Bet ką jie darys, jeigu kibernetinė ataka prieš JAV bus padaryta iš jų pačių šalies? Šiandien viskas priklauso nuo kompiuterių: energijos tiekimas, lėktuvai, traukiniai. Man baisu, kad internetas greitai taps karo zona, platforma profesionalioms atakoms prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.
- Kada tai nutiks?
- Vakar. Tokie išpuoliai jau įvyko.
- Turite galvoje „Stuxnet“ - vadinamąjį „supervirusą“, kuris galėjo būti užprogramuotas sužlugdyti Irano branduolinius objektus?
- Izraelio žvalgyba, deja, nesiunčia mums jokių ataskaitų. Buvo daug kalbėta internete ir žiniasklaidoje, kad „Stuxnet“ yra bendras JAV ir Izraelio projektas. Aš manau, kad tai labai įmanomas variantas. Tai buvo aukšto profesionalumo darbas, ir, beje, toks, kuris manyje sukelia didelę pagarbą. Jis kainavo keletą milijonų dolerių ir turėjo būti kuriamas aukštos kvalifikacijos inžinierių komandos keletą mėnesių. Tai nebuvo mėgėjai. Tai buvo absoliutūs profesionalai, kurie visa tai darė labai rimtai.
- Kokią žalą gali padaryti toks supervirusas?
- Ar prisimenate visišką energijos tiekimo nutrūkimą didelėje Šiaurės Amerikos dalyje 2003 m. rugpjūtį? Šiandien aš beveik tikras, kad šią katastrofą sukėlė virusas. Ir tai buvo prieš aštuonerius metus.
- Ugniagesiai mėgsta apibūdinti ugnies keliamą pavojų kuo dramatiškesniais terminais, nes jie uždirba pinigus kovodami su gaisrais. Ar jūs gąsdinate žmones virusais, nes iš jų valgote duoną ir sviestą?
- Jeigu mane domintų tik pinigai, mano kompanija jau dabar būtų visiems žinoma. Norite – tikėkite, norite – ne, bet mano didžiausias rūpestis – kaip padaryti pasaulį švaresnį. Pinigai yra svarbu, bet jeigu aš savo darbą darau gerai, jie ateis savaime.
- Programišiai šiandien nusitaiko į tokias kompanijas, kaip „Lockheed Martin“, „Google“ ir „Sony“...
- Todėl, kad jie nori infiltruoti savo puikiai apsaugotas saugumo sistemas į priėjimą prie slaptos informacijos. Kompanijoms tai kelia riziką, tačiau tai pavojinga ir ištisoms tautoms. Tai privataus pramoninio šnipinėjimo reikalas, tačiau į tai įtrauktos visos šalys.
- Teigiate, kad už daugelio atakų gali stovėti ir vyriausybės?
- Neatmetu tokios galimybės.
- „Google“ pranešė, kad atakos prieš jos elektroninio pašto paslaugą pėdsakai veda į Kiniją.
- Neturiu informacijos, nurodančios, kad pradžia būtų padaryta būtent Kinijoje. Profesionalai savo darbą daro per „proxy“ serverius. Jie gali būti pastatyti Kinijoje, bet kontroliuojami iš JAV. Gali būti, tai buvo tiesiog konkurentai, bet žmonės pirštu parodė į Kiniją. Mūsų versle gali nutikti bet kas.
- 2007 m. Estija suerzino Rusiją, perkeldama sovietinių laikų karo memorialą. Ar manote, kad už po to sekusių kibernetinių atakų prieš šią mažą šalį stovėjo Kremlius?
- Ne vyriausybė, bet įniršę Rusijos brukaliai, kurie prieš Estiją nukreipė specialius kompiuterinius tinklus, vadinamus „robotų tinklus“. Tai tapo karinių kibernetinių atakų prieš šalį prototipu. Užpuolikai ne tik paralyžiuoja vyriausybinius tinklalapius. Jie siuntė tiek daug elektroninio pašto šiukšlių, kad visas interneto kanalas į Estiją greitai nulūžo. Šalis buvo atkirsta nuo pasaulio. Bankų sistema, prekyba, transportas – viskas sustojo.
- Kompiuterių maniakai ir programišiai buriasi į nepagaunamas internetines grupes, žinomas kaip „Anonimai“, kurios yra arena naujiems kibernetinių kampanijų partizanams. Ką manote apie tai?
- Nemanau, kad „Anonimai“ padarė kokios nors didelės žalos. Bet aš nepalaikau šios grupės. Kai kurie iš šių žmonių turi geras intencijas ir stengiasi atkreipti dėmesį į saugumo spragas. Tačiau yra ir tokių, kurių ketinimai blogi. Įsivaizduokite, kad palikote raktą prieš savo buto duris. Vieni paskambins jums ir pasakys, o kiti paskleis žinią visam miestui, kad jūsų lauko durys neužrakintos. Tokie tie „Anonimai“. Jie nenuspėjami.
- Ateityje teroristinės organizacijos, tokios, kaip „Al Qaeda“, kariaus ir internetinius karus?
- Teroristai pirmiausia naudoja internetą komunikacijai, propagandai ir naujų narių bei finansavimo šaltinių paieškai. Iki šiol aukštos kvalifikacijos kibernetiniai nusikaltėliai turėjo pakankamai proto nesusidėti su teroristais. Bet ateityje mes turėtume pamatyti kibernetines atakas prieš fabrikus, lėktuvus ir elektrines. Prisiminkite „Kietas riešutėlis 4“...
- Kur Bruce'as Willisas savo būdais kovojo prieš jaunų programišių armiją.
- Pusė filmo yra holivudinė fikcija, bet kita pusė – visai realistiška. Tai man iš tiesų kelia nerimą.
- Jūsų dvidešimtmetis sūnus Ivanas neseniai buvo pagrobtas, bet po keleto dienų išlaisvintas. Ar labai pavojinga Rusijoje būti turtingam?
- Pavojingiau nei Miunchene, bet ne taip pavojinga, kaip Kolumbijoje, kur atostogaudamas paprastai keliaudavau šarvuotu automobiliu. Ir kitose šalyse grobiami sėkmingų verslininkų vaikai. Ačiū Dievui, Rusijos valdžiai ir mano apsaugos tarnybai pavyko išlaisvinti Ivaną. Mano sūnus iš dalies pats kaltas dėl savo pagrobimo. Jis paskelbė savo adresą „Facebook“, nors aš jam nuolat kartojau, kad internete neskelbtų jokios asmeninės informacijos. Socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ir „Twitter“ nusikaltėliams palengvina darbą.
- Jūsų sūnus studijuoja matematiką ir dirba programuotoju. Ar tikitės, kad jis vieną dieną perims jūsų kompaniją?
- Jeigu gerai dirbs – galbūt.