Praėjusio penktadienio vakarą iš Naujojoje Zelandijoje registruoto interneto adreso į Lietuvos interneto vartotojų pašto dėžutes atėjo laiškas, pavadintas „Sąskaita sustabdyta”. Kaip siuntėjas nurodytas „Swedbank”.
Laiške darkyta lietuvių kalba buvo paaiškinta, kad prisijungimas prie interneto bankininkystės sustabdytas. Toks laiškas buvo siunčiamas visais sukčių turimais adresais, ne tik „Swedbank” klientams.
Bankas neketina skųstis teisėsaugai, nes, pasak jo atstovų, jei klientai pasitikėjo sukčiais, tai yra jų pačių reikalas.
Skyrėsi viena raide
Paspaudus aferistų atsiųstą tekstą atsidarydavo interneto puslapis, labai panašus į tikrąjį „Swedbank” interneto banką. Iš pirmo žvilgsnio tikras atrodė ir adresas naršyklės viršuje – www.swedlbank.com.
Raidę „l” žodžio viduryje, rodančią, kad tinklalapis niekuo nesusijęs su Lietuvoje registruotu banku, galėjo įžvelgti tik labai atidūs klientai.
Šiuo adresu esantis tinklalapis buvo tiksli „Swedbank” interneto banko kopija, tik vietoj įprastinio turinio jame darkyta lietuvių kalba parašytas nurodymas įrašyti savo prisijungimo prie interneto banko vardą, slaptažodį bei visus interneto banko identifikavimo kortelės numerius.
Įvykdžius visus nurodymus, nieko neįvykdavo – atsirasdavo įrašas apie įvykusią klaidą ir siūlymas viską pakartoti.
Tačiau įvesti duomenys tapdavo žinomi nusikaltėliams.
Su jais sukčiai galėjo patekti į interneto banką ir persivesti pinigus iš banko sąskaitos.
Kiek pagrobė pinigų, nežinia
Panašus laiškas atėjo ir pirmadienį, šįsyk buvo siūloma atsidaryti tinklalapį www.swedlbank.lt. Vakar ir pats „Swedbank” išplatino pranešimą, kuriame klientus įspėjo neužkibti ant sukčių meškerės.
„Kiek galėjo būti pavogta, priklauso nuo to, kiek žmonių pakluso nusikaltėlių nurodymams, kokios sumos jų bankų sąskaitoje, kiek pinigų leidžiama pervesti.
Jei, pavyzdžiui, žmogus sąskaitoje turėjo 20 tūkst. litų ir nebuvo jokių apribojimų pinigams pervesti, tai visus juos ir buvo galima pavogti”, – aiškino kriminalinės policijos Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Markas Marcinkevičius.
Šiuo metu teisėsaugos pareigūnai atlieka keletą tyrimų dėl pinigų, pavogtų apgaule išgavus prisijungimo prie interneto banko duomenis.
Kalti patys klientai
Pats „Swedbank” apie savo klientų nuostolius kalbėti atsisako, mat nenori jų skelbti.
„Į teisėsaugą turi kreiptis ne bankas, o patys nukentėję žmonės. Juk žmogus pats pateikia interneto tinklalapyje savo duomenis”, – sakė banko atstovas Saulius Abraškevičius.
Šiuo metu visi sukčių naudoti tinklalapiai yra užblokuoti, prie jų prieiti nebeįmanoma.
Interneto paslaugų teikėjo „Teo” duomenimis, nuo sukčių labiausiai rizikuoja nukentėti paaugliai ir vyresni žmonės.
„Giminės jiems turėtų paaiškinti, kad yra piktavalių žmonių, kurie veikia internete.
Tokių bandymų sukčiauti prašant atskleisti savo duomenis internete buvo ir anksčiau”, – sakė „Teo” atstovas Antanas Bubnelis.