Ar tokios programos gali prisidėti prie Lietuvos jaunimo verslumo skatinimo? O gal ir prie Lietuvos ekonominio šuolio? Apie tai kalbamės su Roku Tamošiūnu, kuris yra vienas iš verslo akceleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjų ir jo vadovas.
* * *
– Neseniai baigėte paraiškų priėmimo etapą. Skelbėte, kad tai didžiausias konkursas Vidurio ir Rytų Europos regione. Taigi, kokių rezultatų sulaukėte?
– Sulaukėme daug daugiau paraiškų nei prognozavome. Tačiau svarbiausia paminėti tai, kad praktiškai visos programoje užregistruotos verslo idėjos yra kokybiškos ir turi nemenką verslo potencialą.
Investuotojai atrinks patikusias komandas ir pakvies jas toliau dalyvauti programoje. Šios komandos savo verslui finansuoti gaus po 50 tūkst. Lt, be to, daugiau nei 70 patyrusių verslininkų bei konsultantų iš visos Europos joms perduos daug vertingų žinių.
Apie pusę paraiškų gavome iš Lietuvos. Taip pat daug paraiškų sulaukėme iš Latvijos, Lenkijos, Estijos. Užregistruotų paraiškų yra ir iš Baltarusijos, Kazachstano bei Bulgarijos. Žodžiu, laukia sunkus atrankos etapas, nes rinktis tikrai turime iš ko.
– Vadinasi, galime sakyti, kad verslo akceleratorius yra išbandytas ir pasitvirtinęs naujų verslų kūrimo modelis?
– Žinoma. Verslo akceleratorius – tai naujų verslų skatinimo programa, paremta mentorių konsultacijomis bei finansine pagalba verslą pradedantiems žmonėms. Programos tikslas – intensyviai išvystyti verslą nuo idėjos iki pirmųjų pajamų ir pasiūlyti tolimesnės plėtros pagalbą. Tokių programų veikimas ne kartą praktiškai patikrintas užsienio šalyse.
Pavyzdžiui, mūsų akceleratorius „StartupHighway“ seka jau daugiau kaip penkerius metus veikiančio analogiško projekto JAV – „TechStars“ – pavyzdžiu. Ši programa viešai skelbia savo rezultatus – matyti, kad daugiau kaip 90 proc. verslų, sukurtų šioje programoje, nežlunga ir toliau tęsia veiklą. Tai labai geras rezultatas, todėl ir pasirinkome šią programą kaip pavyzdį. Europoje veikia kelios tokios programos.
Į savo patarėjų komandą pakvietėme vieną aktyviausių tokių programų vystytojų Europoje – Jonathaną Bradfordą, kuris per pastaruosius dvejus metus pradėjo net tris tokio tipo programas Jungtinėje Karalystėje. Tarp mūsų mentorių taip pat yra Danijoje ir Ispanijoje tokias programas vystančių žmonių. Manome, kad galime sėkmingai pasekti JAV ir Europos pavyzdžiais.
– Kokių sričių verslai buvo kviečiami registruotis į programą?
– Visų. Kaip ir projektų brandumui, taip ir sričiai esame atviri – svarbiausia, kad verslas galėtų sparčiai augti. Tokie verslai galėjo būti tiek informacinių, mobiliųjų technologijų, tiek paslaugų, rinkodaros, reklamos ir kiti. Svarbu, kad verslas realiai galėtų įgauti pagreitį per tris bendro darbo mėnesius bei turėtų galimybę greitai užkariauti rinką ir plėstis užsienyje.
Tikime, kad iš tos komandos, kurias atsirinksime šį rudenį, sukurs ne tik naują „Skype“, bet ir naują „GetJar”.
– Kas bus toliau? Ko galės išmokti būsimi verslininkai?
– Programa tęsis tris mėnesius, kartu su atrinktomis komandomis intensyviai dirbsime. Sekant sėkmingu užsienio pavyzdžiu, programa padalinta į tris dalis, kurios kiekviena truks po mėnesį.
Pirmajame etape dėmesys bus skiriamas verslo koncepcijai, aplinkos analizei, antrajame – produkto ar paslaugos kūrimui, tobulinimui, trečiajame bus mokomasi juos parduoti, o taip pat bendrauti su potencialiais investuotojais vystymui.
„StartupHighway“ – verslo akceleratorius. Visi šie žodžiai susiję su greičiu – toks ir yra programos tikslas: suteikti naujam verslui visas galimybes greitai startuoti, greitai įvertinti rinką ir pritaikyti produktą bei greitai pasiekti rezultatų.
Manome, kad trijų mėnesių kaip tik pakanka norint atlikti visus verslo pradžios žingsnius ir pasiruošti greitai sėkmei.
– Ar tokių programų yra kitose Europos šalyse? Gal tai yra naujas, bet dar neišvystytas būdas skatinti jaunimo verslumą?
– Pati akceleravimo koncepcija yra palyginti nauja. JAV ji pradėta taikyti prieš kiek daugiau nei penkerius metus, Europoje – prieš ketverius, tačiau ji vis dar nėra plačiai paplitusi, o mūsų regione analogiškų projektų praktiškai nėra. Tokie projektai sėkmingai veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Ispanijoje, Airijoje ir kitose šalyse.
Šiuo metu sparčiai auga susidomėjimas tokio tipo programomis. Tai pastebime ir tarp jaunų Lietuvos verslininkų, todėl manome, kad dabar yra labai palankus metas Lietuvoje pradėti tokį projektą.
– Ketinate imti 10 proc. naujų verslų akcijų. Tai daug ar mažai, palyginti su panašiomis programomis? Kokia yra tarptautinė praktika?
– Tai labai maža dalis, kuri niekaip neapriboja jaunųjų verslininkų ir leidžia jiems išlikti savo verslo šeimininkais. Kiti investuotojai prašo kur kas didesnės dalies, todėl į „StartupHighway“ reikėtų žiūrėti kaip į dar vieną komandos narį, kurio stiprybė – verslo pradžia. Sėkmės atveju, ši nedidelė dalis padės tęsti programą ir suteiks galimybių kitiems jauniems verslininkams.
Dauguma Europos ir JAV programų prašo panašių verslo akcijų dalių. Toks dydis nėra agresyvus verslininkų atžvilgiu bei netrukdo vėliau į verslą pakviesti kitų investuotojų.
– Paprastai lietuviai būna nepatiklūs. Ar tai nebuvo kliuvinys bandant prisikviesti jaunų verslininkų?
– Lietuvoje su jaunais verslininkais ir projektais dirbame jau trejus metus ir galime pasidžiaugti, kad vis mažiau susiduriame su abejonėmis ar nepatiklumu. Dažniausiai jauniems verslininkams primename, kad svarbiausia bet kokiame versle yra jo įgyvendinimas, t.y. komanda.
Stipri, darni komanda yra pati didžiausia projekto vertė, nes net ir geriausia idėja be įgyvendinimo tėra verta tik skatiko. Taip pat komandos negalima tiesiog nukopijuoti, o stipri komanda savo ruožtu gali įgyvendinti ne vieną sėkmingą projektą.