Psichologas ir konfliktų tyrinėtojas Allanas Guggenbühlis mano, kad tai iš dalies priklauso nuo paties žaidimų pobūdžio: „Žaidimuose dažniausia pasakojami herojiniai epai, modernios pasakos, kur seksualinė orientacija pasirodo tik fone.“ Antra vertus, dauguma žaidžiančių žmonių yra jaunimas. Jaunuolių savos seksualinės tapatybės paieškos pasireiškia neužtikrintumu, kuris dažnai išreiškiamas per homofobiją. Žodžiai „gėjus“ ir „lesbietė“ dažnai vartojami kaip keiksmažodžiai.
Žaidimų pramonė apie tai žino ir ilgai vengė įtraukti homoseksualius žaidimų veikėjus – niekas nenori atbaidyti savo klientų. Tačiau laikai keičiasi – per pastaruosius dešimt metų žaidimų pasaulyje atsirado veikėjų, kuriems aiškiai gali būti priskirta homoseksuali lytinė orientacija, arba žaidėjui būna palikta galimybė pačiam laisvai parinkti jų seksualines preferencijas.
Visų pirma, tai amerikiečių žaidimų kūrėjų studijos „Bioware“ žaidimai – 2009 m. išleistas „Dragon Age: Origins“, 2011 m. „Dragon Age II“ ir 2010 m. „Mass Effect 2“. Žaidime „Mass Effect 2“ homoseksualūs santykiai galimi tarp moterų, tuo tarpu „Dragon Age“ leidžiamas ir vyriškas homoseksualumas.
Tačiau „Bioware“ nebuvo pirmoji studija, į žaidimus įtraukusi homoseksualumą. Dar 1987 m. buvo sukurtas kovinis žaidimas „Street Fighter“. Jo veikėjas, vardu Zangiefas – plaukuotas raumenų kalnas su ūsais, barzda ir aptemptomis kelnaitėmis – pasirodo homoseksualioje scenoje kaip „Lokys“.
Vėliau pasirodė ir kitų „gaymerių scenos“ (nuo angliško žodžio „gay“ - gėjus) veikėjų, galinčių būtų homoseksualais ar transseksualais. Pavyzdžiui, veikėja Flea iš žaidimo „Chrono Trigger“ (1995), Cybil Bennett iš „Silent Hill“ (1999) ir netgi neaiški būtybė Birdo iš „Mario“ serijos. Homoseksualumo užuominos pastebimos jų elgesyje ir aprangos stiliuje. Tai užuominos į tokius simbolius, kurie skatina homosekaualų bendruomenės susidomėjimą – šia bandymai primena į analogiškas užuominas Holivudo filmuose, kurios atpažįstamos jau seniai.
Atviras homoseksualumas pirmą kartą pasirodė 1996 m. žaidime „SimCopter“, sukurtame legendinio Willo Wrighto. „SimCopter“ buvo galima stebėti besibučiuojančius raumeningus vyrus. Tas pats žaidimų dizaineris sukūrė ir sėkmingiausią visų laikų kompiuterinį žaidimą „The Sims“ (2002). Žaidime įmanomi tos pačios lyties veikėjų santykiai, galima du vyrus suguldyti į lovą ir netgi leisti jiems įsivaikinti vaiką. Gaygamers.net įkūrėjas Flynnas DeMarco šį žaidimą suinterpretavo netgi kaip ankstyvą tos pačios lyties santuokų ir leidimo įsivaikinti pranašą.
Vėliau atsirado daugiau homoseksualių veikėjų – transseksualas Makoto 2006 m. žaidime „Enchanted Arms“, gėjus imtynininkas Joachimas iš kovinio žaidimo „Shadow Hearts 2“ ar gėjus Tony iš „Grand Theft Auto“ (2009).
Pasak psichologo A.Guggenbühlio, toks pokytis susijęs su vertybių pokyčiais – visuomenė tapo tolerantiškesnė. Homosekaualių veikėjų daugėjimas kompiuteriniuose žaidimuose atspindi ir „demografinius“ žaidėjų publikos pokyčius – vis svarbesnę žaidimų rinkos vartotojų dalį sudaro suaugę žaidėjai. Tokie žaidimai, kaip „Fahrenheit“ (2009) arba jau minėti „Bioware“ kompanijos žaidimai neskirti vaikams ir paaugliams. Todėl suprantama, kad seksualumas juose vaidina svarbesnį vaidmenį. Šiuos žaidimus mėgsta ir tokios homoseksualų bendruomenės, kaip Gaygamers.net.
Tačiau tie, kas tikisi homoseksualumo naujajame „Bioware“ žaidime „Star Wars: The Old Republic“, turės nusivilti – pasak kūrėjų, žvaigždžių karų pasaulyje nei gėjų, nei lesbiečių nebus.
Homoseksualūs ir transseksualūs kompiuterinių žaidimų herojai:
* Zangeifas, „Street Fighter“ (1987)
* Poison ir Roxy, „Final Fight“ (1989)
* Ashas, „Streets of Rage“ (1991)
* Flea, „Chrono Trigger“ (1995)
* Bridget, „Guilty Gear“ (1998)
* Cybil Bennett, „Silent Hill“ (1999)
* Rain ir Hana, „Fear Effect 2“ (2001)
* Joachimas, „Shadow Hearts 2“ (2004)
* Tommy, „Fahrenheit“ (2005)
* Makoto, „Enchanted Arms“ (2006)
* Zevranas ir Leliana, „Dragon Age: Origins“ (2009)
* Kanji, „Persona 4“ (2009)
* Princas Anthony, arba gėjus Tony, „GTA: The Ballad of Gay Tony“ (2009)