Eksperimentui sukurti robotai įkėlė savo anketas ir surinko 250 gigabaitų asmeninės informacijos iš tūkstančių „Facebook“ narių.
Pirmiausia susikūrę profilį jie išsiuntė pasiūlymus draugauti atsitiktinai pasirinktiems nariams. Iš viso buvo išsiųsta per 5 tūkst. pakvietimų. Kiekvienas robotas siuntė po 25 pakvietimus per dieną, nes masinis siuntimas būtų lengviau pastebimas „Facebook“ apsaugos sistemoms. Pirmos eksperimento dalies metu robotai įsigijo beveik tūkstantį draugų.
Paskui buvo išsiųsta pusketvirto tūkstančio pasiūlymų draugauti. Pasiūlymai išsiųsti draugams tų, kurie priėmė robotus į savo pažįstamų sąrašą. Po šešių savaičių, priimtų kvietimų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai: buvo priimta 59 proc. pasiūlymų. Tai rodo, jog lengviau įsiprašyti į pažįstamų sąrašą to žmogaus, su kuriuo turimas bendras draugas.
Kanadiečių eksperimentas parodė, kaip lengva infiltruoti ką nors į socialinius tinklus ir kad daug narių neturi reikalavimų priimamiems į sąrašą draugams. „Facebook“ apsaugos mechanizmai taip pat pasirodė ne itin veiksmingi norint atpažinti netikrus vartotojus. Tik 20 proc. netikrų robotų anketų buvo užblokuotos, kuomet kai kurie nariai juos pažymėjo kaip nepageidautinus (spam).
„Facebook“ atstovas yra pabrėžęs, kad šio tinklo apsaugos sistemos yra pritaikytos atpažinti netikriems vartotojams, kurių tikslas surinkti informaciją tretiesiems šaltiniams.