„Reali kaina įdiegimo apie 7 milijonus litų, rinkimų kaina
vieno balsavimo rato apie 17 milijonų, todėl įdiegimas atsipirktų
per trejus-ketverius rinkimus“, - sakė Z.Vaigauskas.
Save elektroninio rinkimų įdiegimo entuziastu pavadinęs
Z.Vaigauskas tuo pačiu priminė, kad balsavimas internetu jau nekart
buvo atmestas Seime, ir sakė, kad šiuo atveju svarbu ne tik
technologijų įdiegimas, bet ir visuomenės informavimas, švietimas.
VRK vadovas pabrėžė, jog iki šiol keliamos abejonės, ar toks
balsavimas būtų patikimas, kai tuo tarpu kitokiomis elektroninėmis
paslaugiomis, kad ir elektronine bankininkyste, daugelis naudojasi ir
sistemas vertina kaip patikimas.
Dar Z.Vaigauskas pastebėjo, kad elektroninio balsavimo
įdiegimas, kaip rodo kitų šalių patirtis, ypatingai nepadidina
rinkėjų aktyvumo. „Matyt, rinkėjų aktyvumą visgi apsprendžia
kiti motyvai, ne patogumas, jei pilietis mano esant labai reikalinga
balsuot, randa būdų tai padaryt“, - sakė Z.Vaigauskas.
Seimas vėl yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įteisinti
balsavimą internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į
parlamento salė jie grįš po svarstymų parlamentiniuose
komitetuose.
Taip pat Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui,
kuris balsavimą internetu leistų tik užsienyje gyvenantiems
lietuviams. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
įžvelgė galimą prieštarą Konstitucijai, nes Lietuvoje ir
užsienyje gyvenantiems piliečiams būtų sudaromos skirtingos
sąlygos dalyvauti rinkimuose.
Seimas jau ne pirmą kartą pradeda teisėkūros procedūras,
kuriomis būtų įtvirtintas internetinis balsavimas, tačiau
projektai nepriimti. Parlamente tokioms iniciatyvoms nepritarta
nuogąstaujant dėl elektroninių sistemų patikimumo bei galimos
neleistinos įtakos rinkėjų valiai.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad apie 75 proc. apklaustų
šalies gyventojų sutinka, jog Lietuvoje būtų sudaryta galimybė
rinkimuose balsuoti internetu.
Balsavimo internetu, bent jau už Lietuvos ribų, pageidauja
užsienio lietuviai.