Siūloma apmokestinti kompiuterių diskus, televizorius, namų kino sistemas, magnetolas, radijo imtuvus bei kompiuterius, daugiafunkcius įrašymo įrenginius. Iki šiol atlygis autoriams būdavo skaičiuojamas tik nuo parduodamų garsajuosčių, vaizdajuosčių, kompaktinių ir skaitmeninių diskų.
Naujojo įstatymo kritikams kliūva ir tai, kad iš jo rengėjos Kultūros ministerijos jis skubiai nukeliavo į Seimą, aplenkdamas Vyriausybę.
Pirks įrangą užsienyje?
„Tai būtų tas pat, jei įsigijęs automobilį žmogus turėtų tris mėnesius sėsti į kalėjimą, mat ateityje jis gali padaryti avariją”, – stebėjosi informacijos technologijų įmonių asociacijos „Infobalt” viceprezidentas Vytautas Vitkauskas.
Jis įsitikinęs, kad įvesta kompensacija visiems įrenginiams su įrašymo funkcija paskatins vartotojus techniką pirkti svetur, užsisakyti internetu.
Informatikos mokytojų asociacijos atstovas Aidas Žandaris stebėjosi, kaip Seimo komitetai galėjo pritarti tokiam mokesčiui: „Mokytojams skaitmeninė įranga – kasdienis darbo įrankis. Tokiu atveju šis mokestis būtų mokamas iš valstybės biudžeto.”
Skaičiuojama, kad apie 40 proc. tokios įrangos nuperka valstybinis sektorius.
Rinkos dar neištyrė
Europos teisingumo teismas yra nusprendęs, kad kompensacija autoriams už kūrinių kopijavimą gali būti renkama tik iš tų asmenų, kurie privačiai atgamina saugomus kūrinius.
Tuo tarpu, pagal įstatymo projektą, tokį atlygį turėtų mokėti ir įmonės, kompiuteriuose saugančios savo dokumentus.
Be to, būtina atlygio rinkimą pagrįsti ekonomine analize, kuri atskleistų, kokios naudos iš to turėtų autoriai.
Viena atlygį autoriams renkančių ir paskirstančių organizacijų – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA – pripažino, kad joks tyrimas nebuvo atliktas.
„Gamintojai ir pardavėjai neteikia duomenų. Pirmiausia nenorą bendradarbiauti jie teisino komercinėmis paslaptimis, dabar teigia, kad tokių duomenų niekas neprašė, nors buvo kreiptasi ir šįmet.
Taip jie ieško būdų, kaip nemokėti atlyginimo autoriams ir atlikėjams, o tuos pinigus pasilikti sau”, – įsitikinusi AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Abejoja teisių gynėjais
Kultūros ministerija mano, kad tokio mokesčio per metus galėtų būti surenkama apie 3 mln. litų. Tuo tarpu „Infobalt” nedvejoja, kad suma būtų keliskart didesnė – 10–15 mln. litų.
„Maždaug trečdalis sumos būtų AGATA ir LATGAA administravimo išlaidos”, – piktinosi V.Vitkauskas ir iliustravo tai ankstesnių metų ataskaitos duomenimis: teisių gynėjams tekdavo bemaž trečdalis surinkto autorių atlygio.
„Infobalt” ES reikalų vadovė Vilma Misiukionienė mano, jog alternatyva šiuo atveju galėtų būti licencijavimo mokestis: antai Norvegijoje kompensacijos už privačias kopijas yra mokamos iš specialaus vyriausybės fondo.
Litas prie lito
* Patvirtinus įstatymo projektą už įsigyjamą asmeninį kompiuterį tektų mokėti 20 litų, už standųjį jo diską – iki 15 litų.
* Didesnės negu 32 gigabaitų talpos atmintinių kompensacinis atlygis siektų 10 litų.