Šiais laikais kibernetiniai nusikaltėliai nėra pavieniai
programišiai. Siekdamos pelno šia veikla užsiima gerai
finansuojamos organizacijos, šnipai, teroristai, tačiau atskirų
šalių vyriausybės deda didžiules pastangas, kad pažabotų tokius
nusikaltimus.
„Daugelis šalių neturi teisės aktų, numatančių bausmes už
kibernetinius nusikaltimus, jos neturi priemonių ir lėšų tyrimams,
negali dalintis informacija“, - sakė Jungtinių Tautų (JT)
narkotikų ir nusikaltimų skyriui vadovaujantis Jurijus Fedotovas.
Kibernetiniai nusikaltimai kaip nusikaltimai yra tarpusavyje
susiję, tačiau kol kas trūksta bendradarbiavimo su jais kovojant,
sakė pareigūnas pridurdamas, kad taip pat nėra susitarimo, ką
laikyti kibernetiniu nusikaltimu.
Pasak J.Fedotovo, jo didžiausias troškimas būtų „sulaukti
aiškaus kibernetinio nusikaltimo apibrėžimo, kuris tiksliai
apibrėžtų, ką (sutartį) pasirašiusios valstybės turi stabdyti,
o ką leisti“.
„Nusikaltėliai juda interneto, o šalys - demokratijos greičiu.
Jie nevienodi“, - perspėjo „Carnegie fondo už
tarptautinę taiką“ (Carnegie Endowment for International Peace)
vyresnysis bendradarbis Moisesas Naimas.
Per vieną iš pastarųjų kibernetinių nusikaltėlių išpuolių
sausį programišiai įsilaužė į Izraelio nacionalinio vežėjo „El
Al“ ir Tel Avivo akcijų biržos interneto svetaines.
JAV biržos „NASDAQ“ vyriausias patarėjas Edwardas Knightas
susirinkusiems prisipažino, kad viena pagrindinių
pasaulio akcijų biržų taip pat „yra nuolatinių išpuolių, su
milijonu ar daugiau įsilaužimų į mūsų sistemas,... taikinys“.
Specialistas skundėsi, kad kol kas nėra aiškiai nubrėžta,
kada atsakomybę už tokius nusikaltimus turi prisiimti valdžia, o
kada - privatus sektorius.
Privataus sektoriaus atstovai patys privalo susikurti apsaugos
sistemas, net jeigu internetinės atakos ateina iš užsienio
valstybių, sakė jis.
Europolo direktorius Robas Wainwrightas kalbėjo apie „sudėtingą pogrindinę skaitmeninę ekonomiką“,
kurioje prekiaujama tokia slapta informacija kaip bankų sąskaitų
duomenys ir slaptažodžiai.
„Būtina suderinti įstatymus, kad būtų lengviau atlikti tyrimus
užsienio valstybėse, o kompanijos ir visuomenės nariai privalo
žinoti, kaip ir kur pranešti apie internetinius nusikaltimus“, -
sakė jis.