Pasiūlymas, kurį iniciavo ES teisingumo komisarė Viviane Reding, privers visas bendroves gauti nedviprasmišką klientų sutikimą, leidžiantį rinkti apie juos duomenis, ir paaiškinti, kam tie duomenys bus naudojami. Be to, interneto vartotojai galės patys sunaikinti visą apie juos surinktą informaciją.
Nepaklususios tokiems reikalavimams kompanijos turės mokėti baudą, kuri sieks iki vieno milijono eurų arba du procentus nuo jų metinės apyvartos.
Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkai mano, kad šis ES asmens duomenų tvarkymo taisyklių pakeitimų projektas ne tik suteiks daugiau galimybių žmonėms kontroliuoti savo asmens duomenų komercializavimą, bet ir taps rimtu išbandymu verslui.
Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininko Pauliaus Galubicko teigimu, reglamentu suvienodinus šiuo metu pakankamai skirtingas nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas duomenų apsaugos taisykles, jis bus tiesiogiai ir vienodai taikomas visose ES valstybėse.
„Jei reglamento leidybos procese, truksiančiame ne mažiau nei 2 metus, šie pakeitimai nepraras savo pirminio pavidalo, duomenų apsauga ES šalyse, taigi ir Lietuvoje, keisis iš esmės. Verslas turi 3-4 metus pasiruošti šiems pasikeitimams iki jų įsigaliojimo“, – sako P.Galubickas.
Pristatydama projektą V.Reding sakė: „Asmeniniai duomenys šiandien pasaulyje yra skaitmeninės rinkos valiuta, todėl kaip ir visos valiutos, ji turi būti stabili ir patikima“.
Anot ES teisingumo komisarės, tik tuomet, kai vartotojai tikės, kad jų duomenys yra gerai apsaugoti, jie patikės juos verslo įmonėms, valdžios įstaigoms,
pirks internetu ir naudosis kitomis naujomis paslaugomis.
Pateikdama apklausos duomenis, remiantis kuriais, 72 proc. europiečių nerimauja, kad jų duomenys gali būti panaudoti blogais
tikslais, V.Reding paragino suteikti žmonėms „teisę būti (interneto) užmirštiems“, leidžiant patiems ištrinti savo duomenis
iš pasaulinio tinklo.
„Sorainen“ teisininko P.Galubicko teigimu, didžiausia naujiena Lietuvos duomenų tvarkytojams ir valdytojams taps baudų už duomenų apsaugos pažeidimus dydžiai, vienodi visose ES šalyse.
Planuojama, kad nacionalinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenų apsaugos taisyklių pažeidėjams galės skirti iki 1 mln. eurų baudą, o įmonėms – iki 2 proc. jų metinės apyvartos. Palyginimui, už tokius pažeidimus šiuo metu Lietuvoje gali būti taikomos 500‑2000 litų administracinės baudos.
„Šiuo metu dauguma Lietuvoje veikiančių duomenų valdytojų ir tvarkytojų į duomenų apsaugos reikalavimus žiūri pro pirštus, o Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymai neretai yra ignoruojami, todėl didžiulės baudos turės esminį poveikį duomenų valdytojų ir tvarkytojų mentalitetui“, - sako P.Galubickas.
Įstatymo projektą dar turės patvirtinti ES Parlamentas ir atskirų Bendrijos narių vyriausybės.
Vienos ES šalies duomenų apsaugos inspekcijos sprendimai ir paskirtos baudos bus pripažįstami ir turės būti vykdomi kitose ES šalyse. Be to, naujosios taisyklės bus vienodai taikomos ir duomenų valdytojams, ir duomenų tvarkytojams, paprastai atliekantiems pagalbinį vaidmenį. Pasak teisininko, tai ypač aktualu skolininkų duomenis tvarkančioms įmonėms, duomenų centrams ar įvairių apklausų vykdytojams, kurie save laiko duomenų tvarkytojais, iš esmės neatsakingais už duomenų valdytojų pavedimus.
Naujasis reglamentavimas numato ir biurokratinių kliūčių mažinimą įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis skirtingose ES šalyse: planuojama panaikinti prievolę duomenų valdytojams registruotis (pranešti apie asmens duomenų tvarkymą) kiekvienoje ES valstybėje, kurioje jie veikia, išskyrus atvejus, kai tvarkomi ypatingi asmens duomenys. Ateityje įmonių grupė būtų atskaitinga tik duomenų apsaugos inspekcijai tos šalies, kurioje yra jos pagrindinė būstinė.
„Sorainen“ teisininko teigimu, pirmą kartą ES duomenų apsaugos taisykles bus galima taikyti už ES ribų esančioms ir ten surinktus europiečių duomenis saugančioms įmonėms, tokioms kaip „Google“, „Facebook“, „Yahoo“ ir kt.
„Įsigaliojus reglamentui, bet kurios ES šalies duomenų apsaugos inspekcija galės ginti savo šalies žmonių teisę į privatumą ir galės tiesiogiai reikalauti trečiose šalyse įsikūrusių duomenų valdytojų rinkti ir tvarkyti jų asmens duomenis laikantis reglamento. Be to, internete turės būti užtikrinta žmogaus teisė būti pamirštam, t.y. galimybė patiems žmonėms ištrinti savo duomenis iš duomenų valdytojų duomenų bazių. Internete vartotojams taip pat turės būti užtikrinta jų duomenų perkėlimo galimybė pakeitus internetinių paslaugų teikėją – taip pat, kaip šiuo metu iš vieno operatoriaus pas kitą perkeliamas vartotojo telefono numeris“, - sako P.Galubickas.