Kita grupė vartotojų yra tie, kurie nesuvokia, kaip galima neįvertinti tokių kūrinių, kaip „Macbook“, „iPod“ ar „iPad“ ir teigia, kad „Apple“ produktų tobulumas yra nenuginčijamas.
Tačiau tiek vieni, tiek kiti vartotojai negali nuginčyti fakto, jog S.Jobsas sugebėjo priversti visą informacinę visuomenę pasidalinti į dvi vartotojų grupes – prisiekę „Apple“ produktų vartotojai ir tie, kurie aiškiai deklaruoja - „aš atsparus prakąsto obuolio manijai“.
S.Jobsas privertė visuomenę paklusti jo kompanijai ir deklaruojamoms idėjoms
Asmeniškai man įdomu tai, kad, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų operacinių sistemų gebėjimai ir galimybės dažnai lenkia „iPhone“, tačiau jo perkamumas nemažėja. O kur dar „iPhone 4S“ problemėlė - greitai išsikraunanti baterija?
„Samsung“ kompanija net ėmėsi reklamų, pašiepiančių „Apple“ produktus ir bandančių nugalėti šiuos, nors ir su trūkumais, populiarumo neprarandančius produktus.
O kur dar stereotipai: „Aš menininkas, aš kuriu, todėl aš turiu iPhone“? Argi menininkai neturėtų laužyti stereotipų, eiti „prieš bangą“, t.y. nepirkti masinės gamybos produktų, kurie skatina taip jų nekenčiamą vartotojiškumą?
Būtent dėl to man ir patinka S.Jobsas. Jis verčia ne tik menininkus, bet ir visą visuomenę išduoti savo principus, numoti ranka į šiek tiek užkeltas kainas, dievinti prakąsto obuolio ženklą ir tikėti jo stebuklingomis galiomis.
S.Jobsas parduoda lyg dalį tavo prarastos asmenybės, tarsi nusipirkęs „MacBook“ nuo šiol tapsi menininku, atrodo, kad nuo šiol šis niekuo dėtas kompiuteris padės tau sukurti šedevrus, kad šio kompiuterio įsigijimas - tarsi pradžia į naują savęs, kaip asmenybės, atradimą.
Žinoma, prie to prisidėjo ne tik puikus S.Jobso talentas parduoti idėją, bet ir tai, kad beveik kiekviename holivudiniame (ir ne tik) filme (ir knygose) pastebėsime „Apple“ ženklą: galbūt tai nelaiminga žurnalistė, kuriai bespoksant į „MacBook“ ekraną į galvą šauna nuostabiausia ir genialiausia tema jos straipsniui, o galbūt tai akimirka, kuomet nepakartojamo grožio vaikinas į rankas paima „iPhone“ ir rengiasi skambinti savo dar gražesnei merginai.
Visa tai žmonėms aiškiai sako: „Ir tu gali būti ta, kuriai staiga kils neįtikėtina idėja, pakeisianti tavo gyvenimą, ir tu gali būti tas vaikinas, kurio mergina, ką tik nuo podiumo nulipusi gražuolė, tau tereikia to nuostabaus „Apple“ daikčiuko, tik tiek“.
Man tikrai smalsu sužinoti šią paslaptį, kaip S.Jobsas privertė visuomenę patikėti, kad „Apple“ produktai tai tarsi jų asmenybės dalis, be kurios gyvenimas atrodo nepilnas, neišbaigtas ir nepilnavertis, kaip jam pasisekė įdiegti suvokimą, jog įsigiję jo kurtų produktų tampame slaptos intelektualų grupuotės nariais (vos ne mįslingosios masonų ložės), kurie žino tai, ko nežino likę vargšai pasaulio vartotojai.
Aš, kitas aš ir S.Jobsas
Aš neabejoju, kad S.Jobsas yra įkvepianti ir nepakartojama asmenybė, o „Apple“ produktai pakeitė suvokimą apie informacinių technologijų galimybes ir ateities perspektyvas.
Tačiau taip pat manau, kad šis „Apple“ imperijos įkūrėjas, sumanytojas ir įgyvendintojas užkariavo pasaulį dėl svarbiausio savo sugebėjimo pristatyti produktus vartotojams kaip neišvengiamą jų likimą, kaip neatsiejamą jų būsimo, naujo gyvenimo, kuris prasidės įsigijus „iPhone“, „MacBook“, „iPod“ ar „iPad“, dalį, kuri privers juos tapti naujais, geresniais „aš“.
***
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse „Kodėl S.Jobsas užkariavo pasaulį? Mano istorija“. Geriausių 50 rašinių autoriams interneto knygynas knygos.lt padovanos lietuviškai išleistą W.Isaacsono knygą „Steve Jobs. Oficiali biografija“.
Jūsų istorijų ir įžvalgų iki vasario 23 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt.