S.Jobsas: iš kūrybinės galios plytų nulipdyta gyvenimo mozaika (konkurso rašinys)

Padedant Anglijoje gyvenančiai savo mokinės mamai, minėtą knygą žaibiškai įsigijau. Pažadą sau įvykdžiau su kaupu: per Kalėdas knygą jau turėjau.

Savaitę ją gvildenau, į gėlėtais kvepiančiais viršeliais prancūzės draugės dovanotą asmeninį dienoraštį užrašinėjau neišdildomą įspūdį palikusias citatas. Tiesa, dienoraštį pradėjau marginti būdama 23-ejų - pirmaisiais savo mokytojavimo metais Mažeikiuose. To pageltusiais, nulankstytais lapais, neišgalvotais, bet skaudžiais gyvenimo įvykiais sklidino ir prisiminimų gausa dvelkiančio sąsiuvinio kažkodėl nebuvau varčius iki šiol. Tai daryti paskatino Steve'o gyvenimo istorija ir jo kelias į visuomenės pripažinimą.

Turiu pripažinti seną tiesą, kad dažną patraukia tai, kas primena tavo išgyvenimus. Man, kaip ir Steve'ui verslui pradžią teko susikurti pačiai. Aš, kaip ir Steve'as, įrodžiau, kad gebėjimai ir alinantis darbas bet kurioje veiklos srityje daro stebuklus: koncentruoja jėgas, sutelkia intelektualinius gebėjimus, įveikia susidariusią įtampą. Pasitvirtinau tai, kad būti nepriklausomam daug sudėtingiau, nei dirbti prie gero vadovo, o ką kalbėti, jei jis - priešiškai nusiteikęs.

Gilinausi į S.Jobso kūrybiškai rutuliotą su pakilimais, nuosmukiais, beprotiškais šuoliais pirmyn, vėl į prarają ir staiga, vien savo jėgomis - kaip meteoras lauk iš jos, gyvenimo liniją. Šis aukšto lygio tarptautinės kompanijos vadovas nardė kaip žuvis, kartais daužydamas jį supusių gyvenimus į šipulius ar vesdamas juos iš aklavietės į gėlo vandens sklidiną oazę.

S.Jobsas jau nuo vaikystės įtikėjo savo gabumais, kad yra kitoks ir vien jam skirtas toks gyvenimas, kuris neprieinamas kitiems mirtingiesiems. Nuo kūdikystės patyręs tikrųjų tėvų praradimo kartėlį, bet kilniaširdiškai pamilęs savo įtėvius, genijus pirmiausia turėtų būti pavyzdys našlaičiams, gyvenantiems globos namuose.

Ši knyga jiems padėtų susivokti ir dar kartą pervertinti visa, ką jie turi. Svarbiausia - išmokti vertinti situaciją ir įsiminti, kad net savo likimą galima keisti. Steve'as, netekęs visko, kas brangiausia, šiek tiek paskrajojęs universitetinėse aukštybėse, bet lankęs tik tokius užsiėmimus, kurie jį mokė kūrybiškumo, suėmęs save į rankas, tapo svarbus tiek sau, tiek pasauliui.

Kai tave mažą palieka artimiausi žmonės, gali niekada neatsitiesti, neatskleisti savęs, prarasti jaunatvišką polėkį ir likti kitus žlugdančia ar graužiančia nuoboda ,ir nesvarbu, kas tu bebūtum: viršininkas, klerkas ar „iš minimumo“ besiverčiantis darbininkas.

Tokiais gimstama

Steve'as, net ir tikėdamas savo kitoniškumu, niekada nesureikšmino savęs, kas ir buvo šerdis, ant kurios smaigalio jis tarsi vėrė kitus išgrynintus perlus: dvasingumą, trapumą, gebėjimą atsiverti.

Ne mažesnį vaidmenį Steve'o gyvenime atliko jo atsiskyrėliškumas. Žingsniuodamas painiais verslo labirintais, kur verslo partneriai it rykliai tyko aukos, Steve'as ne visada pajusdavo pavojų. Dėl to ne kartą teko patirti iš pasalų smūgį, kurį paleisdavo geresniu už jį panoręs būti priešas ar kitas menkavertis niekšelis.

Pritraukia tai, kad ir tokiais atvejais talentingasis S.Jobsas nelikdavo vienas, jo, besimurkdančio vidiniuose išgyvenimuose, nepalikdavo jį mylintys draugai ir bendradarbiai.

Kita vertus, Steve'as buvo gimęs lyderiu ir, tikėtina, tokiais gimstama, ir tik nedidele dalimi prie to prisideda išsilavinimas, žinios ir supanti aplinka.

Gyvenime yra akimirkų, kuomet prisimeni S.Jobsą ir pagalvoji: „Jei tik mūsų viršininkai, nors vieną procentą pasisėmę Steve'o vadybinės išminties, išmoktų darbuotojams duoti, o ne tik iš jų reikalauti...“

Pasiremsiu asmenine patirtimi. Būtų gerai, jei mokykloje ar kitoje biudžetinėje įstaigoje, užuot rodę savo primityvumą, ribotą išprusimą ir skatinę ne talentus, o konformistus ir pataikūnus, kurie už aukštesnę kategoriją pasilenkę ir padus bosui palaižytų, šie pirmiausia pastebėtų tuos, kurie moka pritaikyti savo gebėjimus, nors viršininkui ir nepataikauja. Tuomet mūsų lietuviška vadyba progresuotų, todėl gabūs ir kūrybingi žmonės dažniau užkoptų į mus kontroliuojančių ministerijų postus.

Stulbina tai, kad jei darbuotojas drąsiai Steve'ui mesdavo iššūkį dėl jo sprendimo, genijus sugebėdavo ne tik jo atsiprašyti, bet, pripažinęs klaidą, priimdavo darbuotojui palankų sprendimą.

Vienintelis kelias iš konflikto su S.Jobsu buvo jo neišsigąsti ir rėžti tikrą tiesą į akis. Tokio specialisto S.Jobsas neatleisdavo. Gal paliesti šiltos teigiamų emocijų srovės, kurią skleidė Steve'as, šiandien mūsų jauni žmonės, užuot kėlę sparnus į užsienį, gautų geresnes sąlygas ir didesnį atlyginimą, Lietuvoje susikurtų turtingesnį gyvenimą sau ir savo valstybei.

Nekyla abejonių, kad Steve'o asmenybės žavesys - ir jo silpnume. Būdavo nesėkmingų akimirkų, kai, neradęs išeities, kitų vyrų akivaizdoje jis kaip mažas vaikas pradėdavo verkti. Manau, jei moterys savo kelyje sutiktų kuo daugiau tokių vyriškos lyties atstovų, patirtų daugiau asmeninės laimės ir meilės.

Pats Steve'as karštai mylėjo jį supusias moteris ir, kol su jomis rutuliojo santykius, jas saugojo ir gerbė. Jo gyvenime buvo akimirkų, kai iškildavo sudėtingesnių nei verslo problemų: su kuo likti - būsima žmona Laurene Powell ar mergina, daug jaunesne, su kuria juos siejo ypatingas dvasinis artumas.

Tačiau mergina siaubingai bijojo dėl ateities, kai nejučia jam taps neįdomi ir nepatraukli. Gyvenimo drauge ir vaikų motina Steve'as pasirinko L.Powell ir nesuklydo. Jo draugai vieningai nusprendė, kad moteris, kuri sužavėtų Steve'ą, privalo būti graži, o dar kuo turėtų išsiskirti, niekas negalėjo įvardyti.

Genijaus ieškojimus, kokia turi būti mylima moteris, be jos išorinio grožio, dar ilgai žmonija pratęs.

Iš S.Jobso galima pasimokyti, kaip išspręsti iškilusias problemas. Jis visa, kas buvo svarbu, išsiaiškindavo vaikščiodamas savo pamėgtomis vietomis. Vaikščiodamas genijus suderino fizinę ir protinę veiklą. Palengva žingsniuodamas žmogus nejučia išlieja pyktį ir atsikrato jį draskančių vidinių prieštaravimų.

Įdomu ir tai, kad biografijos „Steve Jobs“ autoriui Walteriui Isaacsonui mintį parašyti tikrovišką knygą S.Jobsas pasiūlė vieno tokio pasivaikščiojimo metu.

Galbūt ir mes, perėmę Steve'o iniciatyvą ir pasekę jo gyvenimo ir veiklos pavyzdžiu, rastume efektyvesnius sprendimus ar pamažu, užgniaužę savo įniršį ir pyktį, neišlietume jo ant kitų. Taip nuo nepagalvotų poelgių ir nepalankių rezultatų pirmiausia apsaugotume save, o brangiausią vertybę – kūrybinę galią, produktyviai panaudotume.

Tie, kurie skaitė W.Isaacsono biografinį romaną, suvokė, kad iš kūrybinės galios „plytų“ turėtų būti nulipdyta kasdieninio gyvenimo mozaika. Prisipažinsiu, kad iki tol, kol neperskaičiau S.Jobso biografijos, mylėjau knygas ir laikiau jas didesne vertybe nei per kompiuterį pateikiamas pasaulis.

Susipažinusi su kompiuterių gamybos proceso subtilybėmis, kur Steve'o vadovaujamose gamyklose negalėjo nusėsti nei dulkelė, o jų radęs, darbuotojus versdavo nuvalyti, suvokiau, kad abi informacijos priemonės - knygos ir kompiuteriai - vieni kitus papildo.

Naujomis žiniomis romanas man, humanitarei, į galvą įdėjo galybę angliškų kompiuterijos ir inžinerijos terminų, kuriuos, pamiršusi kasdieninius darbus, aiškindamasi plušėjau iki išnaktų. Įgytas žinias aš, kaip vertėja, tikrai pritaikysiu ir jausiuosi tvirčiau atlikinėdama techninius vertimus tiek raštu, tiek žodžiu.

Steve'as mane įkvėpė

O svarbiausia, kai daugiau nei metus pati patyrusi grubų psichologinį smurtą, tik perskaičiusi S.Jobso biografiją, ne tik atsitiesiau, bet ir susirinkau kitų, man priešiškai nusiteikusių žmonių, išmėtytas „kūrybines plytas“ ir ėmiausi nebaigtų darbų.

Pamažu atgaivinau gebėjimą kurti ir versti. Tiesa, prieš daug metų rašiau ir skaičiau tik angliškai, taigi šis rašinys, skirtas prisiminti S.Jobsą, yra mano nedrąsus bandymas rišliai dėlioti mintis gimtąja kalba ir tuo pačiu nors kiek prisidėti prie minėto kūrėjo atminimo išsaugojimo.

Tebeturiu prieš trejetą metus pirktą savo „iPhone“, nors ir ne kartą tekštelėjau jį ant grindų, mano laimei, jis tebeveikia, net nenusibraižė jo ekranas. Ir čia „Apple“ kompanijos gaminiai, kasmet atsinaujinantys ir verčiantys žmogų išleisti savo paskutinius sutaupytus pinigus, neaplenkė ir manęs. Turėdama mintyse nuolat rizikoje gyvenusį Steve'ą, iš kojinės ištraukiau savo paskutinius užslėptus litus ir nusipirkau naujausio modelio „iPhone“.

Dažnai pagalvoju, ar daug buvo tokių kaip S.Jobsas, kurie, net ir fatališkai draskančios ligos gniaužtuose, sugebėjo išlikti savimi ir išėjo iš šio pasaulio orūs ir aukštai pakėlę galvą. Ir kiek tokių žmonių, nebijančių leisti kitiems apie save pasakyti kad ir karčią tiesą, nereikalaujančių cenzūruoti ar keisti kalbėjusiųjų pasisakymų bei atsiliepimų, sutikome kiekvienas iš mūsų.

Galiausiai, jei gyvenimo įvykių verpetas tave nunešė į užkulisius, o tu buvai vertas suktis jo šerdyje, jei jauti, jog atsidūrei ne tame mieste, ne toje šalyje ir ne tokiame darbe, kokio buvai vertas, tuomet kiekviena akimirka, kai dar gali įkvėpti gryno oro ir nuo primityvaus pavydo bėgti, turi būti produktyviai išnaudota.

Net pagyvenusiam žmogui S.Jobsas veikiausiai pasakytų, kad jis dar turi vilties ištrūkti, jei neatsisuks atgal ir nesigilinsi į nereikšmingas smulkmenas.

Kai iš Steve'o atėmė jo paties sukurtą „Apple“ kompaniją ir priešai, kažkada vaidinę tikrus draugus, prieš jį nuteikė visus darbuotojus ir tarybą, jis atrado „Disney“ animacinių filmų kūrimo sritį ir dėl savo praradimų ne tik nežlugo, bet atgimė iš naujo.

Tikiu, kad W.Isaacsono aprašyta Steve'o gyvenimo istorija būtų geras atspirties taškas žmogui, kuris susiduria su jam nepriimtinais reiškiniais. Anot Steve'o, svarbu laiku ir tinkamu tonu ištarti „ne“ ir nedelsiant panirti į kitą veiklos sritį. Kiekvienam svarbu, išsaugoti ar iš naujo atrasti save ir neleisti, kad tavo pasaulis riedėtų atgal, o ne į priekį.

Steve'o asmenybė skatina kurti savo verslą ir mėgautis jo laisvės svaiguliu. Kaip svarbu pajusti, kokia laimė, kai tu tampi nepriklausomu žmogumi, galinčiu duoti, o ne imti.

Nėra logiško paaiškinimo, kokia Steve'o tikrojo žavesio formulė, todėl ne kartą bus nuplėšiama jį gaubianti paslapties skraistė. Tie, kuriuos pasieks Steve'o fenomenas, ne kartą bandys išsiaiškinti, ką jis nuveikė ir kodėl. Tačiau bet kuris iš mūsų, nors ir netiesiogiai pažinęs šią asmenybę, savo asmeninėje bibliotekoje išsaugosime ne tik W.Isaacsono sukurtą biografiją, bet ir būsimas romanų ir filmų apie šį vadybos genijų kopijas.

***

Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse „Kodėl S.Jobsas užkariavo pasaulį? Mano istorija“. Geriausių 50 rašinių autoriams interneto knygynas knygos.lt padovanos lietuviškai išleistą W.Isaacsono knygą „Steve Jobs. Oficiali biografija“.

Jūsų istorijų ir įžvalgų iki vasario 23 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt.