Nieko panašaus ekspertai nebuvo užfiksavę per visą kenkėjiškų programų mobiliosioms platformoms istoriją – 2011 m. antrąjį pusmetį staigiai išaugo kenkėjiškų programų mobiliesiems įrenginiams skaičius. Tiriamo periodo metu surastos 5255 naujos mobiliųjų įrenginių „kenksmenos“ (gražus naujadaras, ar ne?). Vien tik gruodžio mėnesį mobiliuosius įrenginius saugančių „Kaspersky Lab“ programų duomenų bazes papildė daugiau kenkėjiškų virusų pavyzdžių nei per pastaruosius septynerius metus!
Negana to – įvyko ir kokybiniai stebimų kenkėjiškų programų pokyčiai. Nors vis dar vyrauja primityvios SMS programos, jų kiekis sumažėjo nuo 44,2 proc. (2010 m.) iki 36,6 proc. (2011 m.). Į antrą vietą pakilo 2010 m. dar beveik nenaudotos kenkėjiškos programos, leidžiančios nuotoliniu būdu kontroliuoti užkrėstą įrenginį. Trečioje vietoje – šnipinėjimui skirtos programos, kurios vagia asmeninę vartotojo informaciją ir duomenis apie užkrėstą mobilųjį įrenginį.
Reikšmingi pokyčiai įvyko ir grėsmių pasiskirstyme pagal operacines sistemas. Antrąjį 2011 m. pusmetį užfiksuotas staigus kenkėjiškų programų „Android“ operacinei sistemai augimas. Vasaros viduryje jai skirtų virusų skaičius pranoko „Symbian“ operacinei sistemai skirtų kenkėjiškų programų kiekį, rudenį aplenkė „J2ME“ platformos „kenkmenis“ ir tolia nenustoja augti.
Naudojant mobiliųjų įrenginių kenkėjiškas programas vis įmantriau atakuojamos ir internetinės bankininkystės sistemos. Pirmoji ataka užfiksuota dar 2010 metais, tačiau 2011 m. atakų metodai gerokai patobulėjo.
Kenkėjiškos mobiliųjų įrenginių programos „ZitMo“ („ZeuS-in-the-Mobile“) ir „SpitMo“ („SpyEye-in-the-Mobile“) veikia kartu su virusais „ZeuS“ ir „SpyEye“ užkrėstais kompiuteriais. Šios kenkėjiškos programos padeda kibernetiniams nusikaltėliams patvirtinti „nulaužtų“ bankinių paskyrų finansines operacijas. Šios programos nebeapsiriboja viena platforma: „ZitMo“ užkrečia „Symbian“, „Windows Mobile“, „Blackberry“ ir „Android“ operacines sistemas; o „SpitMo“ – „Symbian“ ir „Android“.
Praėjusiais metais užfiksuotas ir pirmasis nusikalstamas QR kodų (Quick Response – specialus dvimatis brūkšninis kodas, dažnai naudojamas mobiliuosiuose įrenginiuose perkant bilietus) klastojimo atvejis. Klastotojai pakeitė vartotojui atsiųsto QR kodo paveikslėlį ir su juo susietas nuorodas, o tai reiškia, kad jūsų nupirktas bilietas paprasčiausiai negalios.
„Galime teigti, kad praėję metai buvo itin reikšmingi grėsmių mobiliesiems įrenginiams evoliucijai, – sako ataskaitos autorius Denisas Maslenikovas. – Pirmiausia, dėl kenkėjiškų programų skaičiaus augimo. Antra – kenkėjai, kaip lengviausią taikinį savo atakoms, pasirinko operacinę sistemą „Android“. Trečia, 2011 metais kibernetiniai nusikaltėliai praktiškai automatizavo kenkėjiškos programinės įrangos gamybą ir platinimą.“
Taigi, kas išsigandote, galite iškart lėkti į „Google Play“ ir parsisiųsti bent jau nemokamą antivirusinę „Kaspersky“ programėlę. Kita vertus – bijai miško, neik malkų, o įsirenk centrinį šildymą. Atrodo, ir vėl „Apple“ iOS lieka nugalėtoju.