„Per 48 val. nuo sistemos paleidimo tinkle sugebėjome visiškai užvaldyti rinkimų serverį! – neaišku - gyrėsi, nervinosi ar savo kaltę pripažino universiteto programišiai. – Sėkmingai pakeitėme visus balsavimo rezultatus ir atskleidėme beveik visus slaptus balsus.“
Negana to, mokslininkų įsilaužimą sistemos administratoriai aptiko tik po dviejų dienų ir, greičiausiai, tik todėl, kad įsilaužėliai tyčia paliko regimų pėdsakų.
Pakviesti atlikti sistemų saugumo testą Mičigano universiteto atstovai labai gyrė kartu su atviro kodo skaitmeninio balsavimo fondu (OSVD) kurtos balsavimo sistemos skaidrumą. Vis dėlto aptiko fundamentalių klaidų ir saugumo skylių, dėl kurių visai nesunku į ją įsilaužti naudojant pamėgtus programišių metodus (shell injection ir t.t.).
Nepakankamai atsparūs įsilaužėliams pasirodė ne tik prisijungimo laukas, failų vardai, „sausainiukai“ ar virtualių balsų saugyklos. Projekto kūrėjų panaudota „Linux“ platforma pati turi gerai žinomų silpnų vietų. Tačiau, net pripažindami, kad atviro kodo programų naudojimas šiek tiek palengvino jų darbą, Mičigano universiteto įsilaužėliai teigia, kad programišiai greitai susidorotų ir su brangių sistemų apsauga.
Tyrimą atlikusių mokslininkų išvada nepaguodžia – šiuo metu sukurti visiškai saugią elektroninio balsavimo sistemą labai sudėtinga. Pakaks mažiausios suderinamumo ar sistemos veikimo klaidos, ir visas balsavimas bus sužlugdytas. Et, nenaudojant centrinių serverių, kurie, aišku, tampa svarbiausiu programišių taikiniu, išlieka labai daug atakai neatsparių taškų. Žodžiu, kad elektroninis balsavimas pradėtų veikti tikrai saugiai, reikia dar gerokai patobulinti esamas apsaugos priemones.
Liūdna – per rinkimus vėl teks pėdinti prie urnos ir priminti pirštams, kaip laikomas šratinukas. Džiugu – šią informaciją radome mugės „CeBit 2012“ svetainėje. Šiais metais ji pašvęsta būtent interneto saugumui, tad galima tikėtis, kad mugėje bus pateikta ir problemos sprendimo būdų.