Chrisas Jarrattas vaikštinėjo sau po Epingo miškelį Londone, kai rado šaką, puikiai tinkančią pasidaryti laidynę. Neteigsime, kad tą akimirką kompiuterinės technikos entuziastui kilo idėja pasigaminti tikrą laidynę, kuria būtų galima valdyti žaidimą, – gal išsidrožė ją, kad išmėgintų per daug kačių auginančios kaimynės langų tvirtumą – istorijai svarbu tai, kad šaką jis pasiėmė ir laidynę iš jos išsidrožė. Na, o kadangi neprastai išmano programavimą ir prastai tvarko savo laiką (akivaizdu – juk „Piktuosius paukščiukus“ žaidžia), nutarė panaudoti ją kaip pavyzdį, kaip naudojant šiuolaikinius itin pigius 32 bitų mikroprocesorius pasigaminti USB kontrolierių.
Taigi, išgręžė savo laidynės kote skylę jungtims, į pagrindą įstatė USB jungtį, sulitavo schemą su ARM Cortex-M0 procesoriumi, prijungė akselerometrą, kuris siunčia signalą, kokiu kampu laikoma laidynė, tempimo jutiklį, kad parodytų, kaip stipriai toji laidynė įtempta, parašė valdymo programėlę (kam įdomu, viskas smulkiai ir angliškai aprašyta čia) ir gavo tikrą laidynę, kuri puikiai šaudo paukščiukais kompiuterio ekrane. O kadangi savo veikimo principu ji tiesiog pakeičia kompiuterio pelytę, laidynė veikia iškart pajungta. Lieka pakeisti gumytę itin sunkiai tempiama temple ir valanda su „Piktaisiais paukščiukais“ atstos bent pusvalandį šaudymo iš tikro lanko.
Projekte įžvelgtume tik du trūkumus. Pirmiausia, laidyne niekas prekiauti nesiruošia, tad pasidaryti ją teks patiems. Tai gal ir nėra taip jau baisu – detalios instrukcijos, kaip minėjome, pateiktos. Blogiau yra tai, kad neaišku, ką spausti norint aktyvuoti papildomas paukštelių funkcijas – kaip žinia, vien šaudydamas paršų neišnaikinsi!