Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai pradėti 64 ikiteisminiai tyrimai dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų. Iš jų 24 tyrimai pradėti dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo ar platinimo.
Nacionalinės teismų administracijos statistiniais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos pirmos instancijos teismuose išnagrinėtos 274 civilinės bylos dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų – tai triskart daugiau nei 2010 metais, kuomet pirmos instancijos teismuose buvo išnagrinėtos tik 89 bylos.
Lietuvoje autorių teisių pažeidėjai per 2011 metus BSA nariams dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo teismo sprendimu ar savo noru kompensavo beveik 140 tūkst. litų dydžio nuostolius.
„Šiandien, kada kompiuteris yra pagrindinė darbo priemonė, vienas iš labiausiai paplitusių autorių teisių pažeidimų – neteisėtų kompiuterių programų atgaminimas, laikymas arba platinimas.
Tokio pobūdžio teisės pažeidimai visame pasaulyje atneša kūrėjams milijoninius nuostolius, o Lietuva įsitvirtino aukštu piratavimo lygiu išsiskiriančių šalių sąraše“, – sakė „Business Software Alliance“ (BSA) atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius.
BSA atlikto piratavimo lygio tyrimo duomenimis, 2011 metais Lietuvoje kas antrame kompiuteryje buvo naudojamos piratinės programos, o piratavimo lygis siekė 54 procentus. Lietuvoje naudojamų neteisėtų kompiuterių programų komercinė vertė siekė 96 mln. litų.
Neteisėtų kompiuterių programų naudojimo ir platinimo padėtį padeda keisti patys vartotojai. 2011 metais, Lietuvos vartotojai BSA pateikė kelias dešimtis pranešimų apie autorių teisių pažeidimus, kurių pagrindu buvo inicijuoti patikrinimai, o neteisėtų kompiuterių programų naudotojai ir platintojai vėliau buvo nubausti.
„Manome, jog visuomenės požiūris į neteisėtų kompiuterių programų naudojimą pamažu keičiasi. Sąžiningi kompiuterių programų vartotojai nenori taikstytis su piratavimu – jie praneša apie žinomus atvejus, kuriose įmonėse naudojamos ar platinamos neteisėtos kompiuterių programos,“ – sakė A. Pranckevičius.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad teisėtų kompiuterių programų vartotojai geriau supranta piratinių programų grėsmę ir žalą.
Kaip rodo atliekami tyrimai, neteisėtos kompiuterių programos sukelia grėsmę prarasti asmens ar įmonių duomenis, didina užsikrėtimo kompiuteriniais virusais riziką. Dėl šių priežasčių įmonei ar privačiam vartotojui yra pavojinga kompiuteryje tvarkyti elektroninės bankininkystės reikalus, saugoti apskaitos duomenis ar bet kokius kitus asmeninius dokumentus.
Neteisėtas kompiuterių programas naudojančios įmonės nemoka mokesčių, iškreipia verslo aplinką ir apsunkina sąžiningų įmonių galimybes garbingai konkuruoti. Preliminariais paskaičiavimais, kasmet dėl neteisėtų kompiuterių programų naudojimo Lietuvos valstybės biudžetas nesurenka iki 20 mln. litų.
A. Pranckevičiaus teigimu, vartotojams dar trūksta žinių apie teisinę atsakomybę, kurią gali užtraukti neteisėtų kompiuterių programų naudojimas. „Kiekvienas namų ar verslo vartotojas privalo žinoti, kad kompiuterių programos naudojimas, neturint atitinkamos licencijos arba pažeidžiant jos sąlygas yra autorių teisių pažeidimas, už kurį teks atsakyti įstatymo nustatyta tvarka,“ – teigė A. Pranckevičius.
Taikant administracinę atsakomybę, pažeidėjui už neteisėtą kompiuterių programų atgaminimą ir laikymą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant neteisėtas kompiuterių programų kopijas.
Pakartotinio pažeidimo atveju gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su neteisėtų kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims bus taikoma tuo atveju, kada neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė pagal teisėto pardavimo kainą sieks daugiau nei 13000 litų.
Taikant baudžiamąją atsakomybę fiziniam asmeniui, priklausomai nuo veikos masto, gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13000 Lt, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. Lt, juridinio asmens veiklos apribojimas ir netgi juridinio asmens likvidavimas.
Šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui.
Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki
130 tūkst. litų, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.