Kickstarter.com nedalina vyriausybės pinigų, nesikreipia į jokius fondus, už jų nesislepia „dosnūs“ dėdės iš didžiųjų korporacijų, visuomet pasiruošę už grašius iš kūrėjo išsunkti milijardus.
Finansavimo principas labai paprastas - idėjos autorius talpina svetainėje savo pasiūlymą, projekto detales, veikiančio gaminio nuotraukas ar vaizdo įrašus, nurodo konkrečius terminus ir sumą, kurios jam reikia, kad įgyvendintų tą projektą. Tuomet nurodo, kokias ir kiek dovanų gaus vieną ar kitą sumą paaukoję žmonės, pavyzdžiui, už dolerį – padėką, už 20 – marškinėlius, už kiek mažesnę sumą, nei numatoma gaminio kaina, – patį sukurtą daiktą, už dar daugiau – teisę juo prekiauti ir t. t. Numatomas terminas, per kurį idėja turi surinkti užsiprašytą pinigų sumą, ir – pirmyn.
Pinigus gali aukoti projektu susidomėję žmonės iš viso pasaulio. Naudojantis unikalia „Amazon“ atsiskaitymo svetainės funkcija, aukotojų pinigai iš jų kortelių nenuskaičiuojami tol, kol nesurenkama visa užsiprašyta suma. Jei per duotą laiką nepavyko jos surinkti, idėja iš svetainės šalinama, aukotojų sąskaitų niekas nepaliečia, o kūrėjas gali ruošti naują pristatymą ir mėginti laimę iš naujo. Jei surinkta visa prašyta ar nors ir dešimtkart didesnė suma, ji visa atitenka idėjos autoriui, o jis įsipareigoja aukotojams laiku pateikti tai, ką pažadėjo.
Paprasta, gracinga ir veikia! Richas Buriew iš Filadelfijos (JAV) senoms komiksų knygelėms perleisti prašė 50 tūkst. dolerių, o surinko 1,25 mln. Scottas Wilsonas ir jo kompanija „Minimal“ iš Čikagos (JAV) sukūrė du dirželius, kurie paverčia „iPod nano“ patogiu rankiniu laikrodžiu, prašė 15 tūkst. dolerių, o gavo – 942 tūkst. 578 dolerius. Gali rinkti pinigus meniniam filmui ir koncertui, kompiuteriniam žaidimui ir buitiniam įrenginiui. Surinksi – ne tik pagaminsi, bet ir žinosi, kad daiktas reikalingas, o nepavyks – nieko neprarasi! Atrodo, svajonė, o ne gyvenimas, tiems, kas moka ne tik skųstis. Tačiau viena smulkmenėlė...
Pinigų per kickstarter.com gali gauti tik JAV piliečiai. Aišku, jie neprivalo gyventi Amerikoje, projektas gali būti realizuojamas kad ir Afrikoje. Tačiau jei nori, kad tavo idėją finansuotų, privalai būti nuolatiniu JAV gyventoju, turėti bent 18 metų, amerikietišką „Social Security“ numerį (mūsų „Sodros“ knygelės atitikmuo), nurodyti savo adresą JAV, sąskaitą JAV banke ir turėti arba JAV pasą, arba vairuotojo pažymėjimą.
Tiesa, tuos, kas jau apsiverkė, gal nuramins tai, kad ne vienas lietuvis dizaineris susirado pažįstamą amerikietį ir renka pinigus per jį. O bijantys būti apgauti, gali lukterėti – svetainės komanda ieško būdų dirbti ir kitose šalyse. Akivaizdu, kad tokiam projektui veikti tarptautiniu mastu labiausiai trukdo skirtingos įvairių šalių mokesčių sistemos.
Kai įsivaizduojame, kaip Lietuvoje pradėjęs tokiu būdu rinkti pinigus lakstysi po mokesčių inspekciją ir stengsiesi įrodyti, kiek gavai, o gal ir negavai, bet galbūt galėjai gauti, nes prašei, ir kiek jau esi už tai skolingas... O mokesčių inspektoriai žils, aiškindamiesi, ar tai darbinės pajamos, ar aukas gali priimti ne PVM mokėtojas…
Štai ir grįžome į pradžią. Akivaizdu, kad geriausia valdžios pagalba iniciatyviam ir kūrybingam žmogui - netrukdymas jam padėti pačiam sau. O kol ES ir Lietuvos valdžia vis mėgina gelbėti tuos, kurie nenori mokytis plaukti, versdama šliaužioti tuos, kurie galėtų skristi, tol Silicio slėnis bus Amerikoje. Ir ką bežadėtų fizikai-svajotojai, iš Vasiukų toliau kils ne kosminiai laivai, o „Ryanair“ lėktuvai, išveždami tuos, kurie nori tik teisės padėti sau ir nesijausti dėl to kaltais.