Žmogaus sugebėjimas girdėti spalvas – jau ne fantastika

Kristina Nastopkaitė, Specialiai LR, Ispanija
Jam skamba viskas – žmonės, gatvės, miestai. Tylą girdi tik tuomet, kai jį supa baltos ir juodos spalvos. Jis – pirmasis žmonijos kiborgas, žmogus-kompiuteris, Katalonijoje gyvenantis britų kilmės dailininkas ir kompozitorius Neilas Harbissonas.
Pirmasis žmonijos kiborgas, žmogus-kompiuteris, Katalonijoje gyvenantis britų kilmės dailininkas ir kompozitorius Neilas Harbissonas.
Daugiau nuotraukų (1)
Šis trisdešimtmetis pasaulį nuo gimimo mato tik baltomis ir juodomis spalvomis. Achromatopsija – tai liga, neleidžianti išvysti pasaulio vaivorykštės spalvomis. Tačiau dabar, net ir jų nematydamas, jis yra puikus spalvų žinovas. Nes spalvas N.Harbissonas girdi.
Ant galvos kaip anteną N.Harbissonas nešiojasi trečiąją elektroninę akį, kuri mato spalvas.
Garso laidas jungia šią akį su vyro sprande įsiūta mikroschema, kuri spalvas keičia garsu.
Mikroschema perduoda garsą kaulams, kurie nuneša jį į smegenis.
Tad dabar N.Harbissonas turi naują juslę, kurios neturi joks kitas žmogus, – jis girdi spalvas.
Šią elektroninę akį N.Harbissonas įsigijo 2004 metais. Gyvenimą pakeitusį prietaisą menininkui sukurti padėjo jo draugas kibernetikos specialistas iš Didžiosios Britanijos Adamas Montandonas.
„Reikia tik sumažinti bangų dažnį ir pakeisti jį, kad matomosios virstų girdimosiomis. Tuomet kiekviena spalva įgyja savo natą: raudona yra fa, geltona – sol, žalia – la. Girdžiu spalvas kaip simfoniją”, – pasakoja elektroninę akį nešiojantis vyras.
Visi žmonės – oranžiniai?
N.Harbissonas teigia, jog girdint spalvas galima sužinoti apie jas kur kas daugiau nei matant.
„Štai, pavyzdžiui, aš supratau, kad nėra baltos ir juodos spalvos. Tai tiesiog skirtingi oranžiniai atspalviai. Juoda yra tamsiai oranžinė, o balta – šviesiai.” Savo interneto puslapyje N.Harbissonas teigia, jog nėra baltaodžių ir juodaodžių ir mes visi esame tiesiog oranžiniai.
Patiria nemažai nepatogumų
Žmonės nuolat spokso į N.Habissoną, nes jis atrodo šiek tiek panašus į ateivį.
„Gatvėje į mane reaguojama keturiais būdais, aš juos skirstau pagal amžių. Mažyliai nežino, kas yra elektroninė akis, tačiau jos nori. Jaunuoliai bado mane pirštais ir juokiasi. Žmonos klausia vyrų, kas tai, ir jie atsako, kad mobilusis telefonas arba GPS. Vyresni žmonės tiesiog nepastebi antenos, ir tiek”, – aiškina vyras.
Bet aplinkinių reakcija neretai sukelia ir rimtesnių problemų. N.Harbissonui uždrausta įžengti į Monako kazino, jis neįleidžiamas ir į kai kurias parduotuves, nes apsaugos darbuotojai dažnai mano, kad jis nešiojasi vaizdo kamerą ir yra šnipas.
Oro uostuose britas turi apsišarvuoti kantrybe, nes pasienio kontrolės postuose visi mano, kad jo pasas – padirbtas. Mat nuotraukoje jis nufotografuotas su elektronine akimi.
N.Harbissonui sunku likti nepastebėtam ir manifestacijose.
Štai vienoje neseniai vykusioje protesto akcijoje Barselonoje jis buvo suimtas, nes policininkai manė, kad savo antena jis filmuoja jų veiksmus.
Smegenys greitai prisitaikė
„Ar tau neskauda galvos nuo šitiek garsų”, – nuolat N.Harbissono klausia žurnalistai.
Vyras pasakoja, jog iš pradžių jam tikrai buvo sunku prisitaikyti prie nuolat girdimo triukšmo – dažnai skaudėdavo galvą ir jis greitai pavargdavo.
„Bet per penkias savaites mano smegenys prisitaikė prie naujų sąlygų. Iš pradžių verčiau garsą į spalvą, bet ilgainiui ėmiau suprasti spalvas be vertimo. Kol galiausiai pradėjau sapnuoti spalvotai ir spalvų girdėjimas tapo naująja mano jusle.
Dabar šitiek garsų man netrukdo, nebent kai susiduriu su labai ryškia spalva nedidelėje erdvėje tuo metu, kai su kuo nors kalbuosi. Tuomet nukreipiu savo trečiąją akį į lubas, kurios dažniausiai būna bespalvės”, – pasakoja šis unikalus žmogus.
Valgis – lyg simfonija
Paklaustas, ką jis girdi žiūrėdamas į jūrą ar būdamas miške, N.Harbissonas atsako, kad gamta jam – nuobodi.
„Ji beveik neskamba. Man įdomiausia – prekybos centruose, o ypač švaros priemonių skyriuose, kuriuose galima rasti įvairiausių spalvų. Jei būčiau atsakingas už švaros priemonių lentynas, viską išdėstyčiau kitaip ir sukurčiau gausybę melodijų. Daržovių prekystaliuose irgi daug garsų, nors kai kurių spalvų ir trūksta”, – sako N.Harbissonas.
Jis prisipažįsta, kad rengiantis ir valgant jam irgi svarbiausia girdėti simfoniją.
„Rengiantis svarbiausia, kad suderinti drabužiai gerai skambėtų. Dažniausiai renkuosi do-mi-sol (mėlyna, ryškiai violetinė, geltona), nes tai laimingas rūbų derinys. Žinau, kad žmonės visuomet mano, kad aš vilkiu per ryškiai”, – neslepia N.Harbissonas.
Valgis irgi turi skambėti gerai. „Salotos turi labai daug spalvų, todėl man jos patinka.
Bet štai valgyje niekad neskamba do, nes nevalgome nieko mėlyna”, – tarsi apgailestauja vegetariškai mintantis pirmasis pasaulio kiborgas.
Kiborgą oficialiai pripažino Didžiosios Britanijos valdžia
„Tai sąjunga tarp organizmo ir kibernetikos, tarp smegenų ir dirbtinio intelekto”, – apie save sako N.Harbissonas. Tačiau tai, kad N.Harbissonas laiko save ne žmogumi, o kiborgu, galėtų būti pavadinta paprasčiausiu šio žmogaus keistumu.
Tačiau net Didžiosios Britanijos vyriausybė pripažino N.Harbissoną, kaip pirmąjį kiborgą pasaulyje.
„Aš norėjau atnaujinti savo britišką pasą, tačiau man buvo grąžinta nuotrauka, nes pasui negalima fotografuotis su elektroniniu prietaisu. Tačiau aš jiems atsakiau, kad ši antena yra mano kūno dalis ir mano smegenų pratęsimas, kuriuo naudojuosi 24 valandas per parą.
Mano gydytojas bei universitetas mane parėmė ir mane oficialiai pripažino pirmuoju pasaulio kiborgu”, – pasakoja pirmasis žmogus su spalvas girdinčia akimi.
„Jeigu esi truputį keistas, nori likti nepastebėtas. Bet jeigu esi labai keistas, trokšti, kad tavo keistumas būtų pripažintas. Tapęs kiborgu, pajutau, kad dabar esu oficialiai keistas”, – sako savo unikalumu besididžiuojantis žmogus-kompiuteris.
Jis įsitikinęs, jog ateityje visi žmonės vienaip ar kitaip susijungs su kompiuteriu. Tam pats N.Harbissonas yra įkūręs specialų fondą, kuris padeda visiems, norintiems tapti kiborgais.
O kol kas N.Harbissonas norėtų mikroschemą implantuoti į savo kaukolę. Dabar jis tariasi dėl operacijos su dviem chirurgėmis iš Barselonos. Kaukolės kaule reikėtų išgręžti skylę, kurioje būtų galima implantuoti titnagu apgaubtą mikroschemą.
Taip nešiojamas aparatas galutinai susijungtų su N.Harbissono organizmu ir jam būtų kur kas paprasčiau jį nešioti, nes dabar antena pritvirtinta prie lankelio, kurį vyras slepia po plaukais.
Taip pat pagerėtų garso kokybė. Implantai kauluose yra populiarūs odontologijoje, nes įrodyta, kad titnagas ilgainiui susilydo su kaulu. Tačiau iki šiol niekas nėra implantavęs titnago į kaukolės kaulą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.