Ir Lietuvoje internetas meta iššūkį tradicinei televizijai

Arnoldas Lukošius, pagal „Samsung Electronics Baltics“ pranešimą žiniasklaidai
„Samsung Smart TV“ trijose Baltijos šalyse kovo mėnesį vykdytas tyrimas atskleidė, kad tradicinė televizija nebetenkina vartotojų. Lietuvoje apklausus 500 gyventojų nuo 25 m. amžiaus, paaiškėjo, kad jie renkasi internetinius vaizdo pramogų kanalus ir savo televizoriuose norėtų naudoti daugiau išmaniųjų funkcijų. Net 52 proc. apklaustųjų „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų vartotojų naudojasi jais tarsi filtrais informacijai, o net 30 proc. socialine žiniasklaida pasitiki labiau nei tradicine. Tokie rezultatai leidžia prognozuoti, kad tradicinės televizijos populiarumas toliau slops, televizoriuose atsirandant vis daugiau socialinių tinklų funkcijų.
Nepaneigsi, kartais ir tradicinė televizija rodo kažką įdomaus.
Daugiau nuotraukų (1)
Turbūt nepasakysime nieko naujo teigdami, kad daugelis žmonių nesižavi mūsų televizijų turiniu ir noriau žiūrėtų tai, ką nori matyti patys, o ne tai, ką jiems perša „vidutiniam skoniui“ pritaikytų programų kūrėjai. Akivaizdu, kad prodiuserio, kuris pats sako, kad kuria tai, ko nori masės, bet pats to tikrai nežiūrėtų, produktas visuomet bus prastesnis už nuoširdžiai tikinčio savo darbu mėgėjo darbą. Už nenuoširdumą anksčiau ar vėliau tenka susimokėti, ir, kaip rodo šis mums atsiųstas tyrimas, gali būti, kad tas laikas jau atėjo!
Kaip parodė apklausa, kasdien apie 40 proc. mūsų šalies gyventojų internete peržiūri įvairią vaizdo medžiagą – filmus, televizijos laidas, „Youtube“, „Vimeo“ vaizdelius ar kt. Tradicinę televiziją nuolat žiūri tik 58 proc. tyrimo dalyvių. Ir net 78 proc. lietuvių, daugiausia iš visų Baltijos šalių gyventojų, „Samsung Smart TV“ apklausoje nurodė, kad, žiūrėdami televizorių, naudojasi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu. Minėtais įrenginiais žmonės naršo internete (34 proc.), bendrauja socialiniuose tinkluose (22 proc.), neretai aptaria, ką mato ekrane – tai puikiai matyti „Facebook“ socialinio tinklo vartotojų profiliuose, ypač, kai vyksta svarbios sporto varžybos. Maždaug ketvirtadalis respondentų naudojasi „Skype“ ir ieško daugiau informacijos apie rodomas laidas.
Respondentai pažymėjo, kad minėtąsias funkcijas (prieigą prie socialinių tinklų, internete transliuojamo turinio) norėtų turėti viename – televizoriaus – ekrane. Internetą televizoriaus ekrane naršytų beveik du trečdaliai respondentų. Tiesa, dalis apklaustųjų šiomis galimybėmis jau naudojasi savo išmaniuosiuose televizoriuose.
Taip pat apklausos dalyviams atrodo patrauklios „YouTube“ ir panašių portalų bei internetinių televizijų transliacijos, „Skype“ vaizdo pokalbių funkcija, galimybė per belaidį ryšį prijungti fotoaparatą, kamerą, muzikos grotuvą ir dideliame ekrane žiūrėti filmus, nuotraukas.
Beveik visi (93 proc.) respondentai mano, kad tradicinės televizijos programose itin trūksta kuo įvairesnio lavinamojo turinio vaikams. Todėl tarp labiausiai pageidaujamų išmaniojo televizoriaus funkcijų nurodytos interaktyvios edukacinės programos, padedančios mokytis kalbų, istorijos, matematikos. Respondentai mano, kad televizorius gali būti puiki mokomoji priemonė.
„Kovo mėnesį Baltijos šalyse atliktas „Samsung Smart TV“ tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės yra itin šiuolaikiški, noriai naudojasi naujausiomis technologijomis. Vartotojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis aktyviau savo televizoriuje išbando kompiuteriams įprastas funkcijas. Interneto suteikiamos galimybės perkeliamos į televizorius, suteikiant vartotojams daugiau patogumo ir galimybių rinktis stebimą turinį“, – sako „Samsung Smart TV“ prekės ženklų vadovė Elina Liepina.
Teisybės dėlei turėtume pastebėti, kad rengtoje apklausoje dalyvavo itin techniškai pasikaustę ir tikrai ne patys skurdžiausi mūsų šalies gyventojai. 70 proc. apklausos dalyvių namuose jau stovi modernūs plazminiai ir skystųjų kristalų ekranai, 14 proc. respondentų naudojasi išmaniaisiais televizoriais (daugiausia, lyginant su Latvija ir Estija), 8 proc. apklaustųjų televizoriai geba rodyti 3D vaizdą. Taigi, lyg ir ne ta žiūrovų kategorija, kuriai skirtos pigių skalbimo miltelių reklamos. Kita vertus, jei mūsų šalies didieji televizijos kanalai ir toliau kurs laidas tik tiems, kurie išmanųjį televizorių pirktų, nebent jei tas rodomą batoną paverstų tikru, jiems gali tekti išgyventi iš labdaros valgyklų reklamų.
Štai jums ir paradoksas – nauji televizoriai žudo televizijas. Ir dar vienas paradoksas – tų televizorių pirkėjai dėl to visai nesikremta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.