Sumanytos kaip papildoma mobiliojo telefono funkcija, trumposios žinutės tapo svarbia bendravimo forma. Jau 2006 metais per metus išsiųstų žinučių skaičius šiek tiek viršijo 9 mlrd. Lietuvoje ir iki dabar išlieka panašus. Dvi Vilniaus universiteto tyrėjos susidomėjo šiuo reiškiniu ir ėmė tyrinėti žinučių kalbą.
Jos surinko 2060 skirtingo amžiaus žmonių žinučių ir jas ištyrinėjusios, atskleidė, kad taupydami laiką rašantieji mielai trumpina įprastus lietuviškus žodžius, keičia vienas raides kitomis ir atsisako didžiųjų.
Viena vietoj dviejų
Iš žinučių galima matyti, kaip sumaniai rašantieji taupo laiką. Tyrėjos pastebėjo, kad maigydami mygtukus jie žinutėse raidę v keičia w, taip pat ks keičia x ir i keičia j (žinučių kalba netaisyta):
Ne,nes dar warysim prie egluciu
Geriau walinskiene butu kritus arba marius
Tau 6dieni rode be pwm turbut
Nk ziuriu tw o ka tu?
Aha, nes atsiusiu dokumenta. Reix atspausdint, ryt pasiims.
Tj weliau susirasysim
Tokio raidžių keitimo priežastis paprasta: norint surinkti w, reikia vieno mygtuko paspaudimo, v – trijų; toks pat skirtumas tarp i ir j raidžių rinkimo; ks užima du simbolius, o x – vieną. Trumpina ir ministras
Žinutėse naudojama daug sutrumpinimų. Greta įprastų lietuvių kalbai atsiranda ir „naujadarų“ – tai kasdieniniai, žinutėse dažnai pasikartojantys žodžiai:
Nu nzn kad uztenka ratuka pasukt, papust ir viskas (=nežinau)
Aciu l.l.!:-) (= labai labai)
La,kai pabusi,paskamb (=labas, paskambink)
Labukas ka wk (= veiki)
Dawai warom tik pasedet kur nors,sokt jau sian tikrai nebesoksiu. (=šiandien)
Db atejau jau:-* (=dabar)
But smagu kad atvaz :-) (=atvažiuotum)
Nk ziuriu tw o ka tu? (=nieko)
Tj gr tada:-) (=gerai)
Sestad arba sekmd grisiu. (= šeštadienį, sekmadienį)
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, rašydamas save seksperte vadinančiai Mildai Bartašiūnaitei, taip pat vartojo trumpinius. "Lb nkt ir tau (labanakt ar labos nakties - aut. past.)", - rašė jis.
Lieka be balsių
Tyrėjos pastebėjo, kad kai kurie trumpiniai atrodo atsitiktiniai – žinutę rašantis dėl vietos stokos ar skubėjimo sutrumpina kurį nors žodį:
As saskaitas ntr.Veliau eisiu pasipildyt uz koki puse valandas. (= neturiu)
Sweikas, skambinai wkr? (= vakar)
28-29. Labai prkl nuo firmos:) (= priklauso)
Jau pawalgem cep (= cepelinų)
Tu wln? (= Vilniuje)
Naudojant daug sutrumpinimų, kai kurios žinutės tampa panašios į specialiai užkoduotą tekstą, sunkiau suprantamą pašaliniams:
La. Ka wk. Atr (= Labas. Ką veiki. Atrašyk)
Taip pat rašantieji mielai apsieina be didžiųjų raidžių:
Sunku pasakyt,nuo 4dienio sveti turesim is amerikos,tai negaliu zadet nieko;)
Liuks :-) as jau einu is namu,db vaz i aprangos isparduotuve
O koks tas gerasis? As tai laukiu pilnaties [...] (= filmo pavadinimas)
Lietuwos pietuos sniguriuoja, bet wistiek velykos.. [...]
Aistes sms: La! Treciadieni bilietai po 10lt. Einam i "viskas ore“? Vingyje 18.45.
Pagarba: kreipinys iš didžiosios
Nors didesnė dalis žinučių rašoma be didžiųjų raidžių, kai kurie žinučių rašytojai gali skirti tam dėmesio. Pavyzdžiui, yra pavyzdžių (nemažai vieno asmens parašytų žinučių), kai kreipinys tu rašomas iš didžiosios raidės, matyt, norint pabrėžti pagarbų rašančiojo požiūrį į adresatą, nors net toje pačioje žinutėje vardas parašytas iš mažosios:
Aišku su Tavim:) mokykloj jau?
Tai pas asta Tu?:)
Rasti keli pavieniai įdomesni pavyzdžiai, kai neįprastai parašyti anglų kalbos žodžiai ar lietuviški žodžiai vartojami su angliškai „tartinomis“ raidėmis. Tai tyrėjų spėjimu yra bandymai žaisti kalba, naudoti įdomesnes išraiškos priemones:
Nuesim ten ir pasedesim,plyz warom,elgsimes pagal situacija
Ok! Einam, aisq:) (=aišku)
Eisim apie puse 12 i prospecta,jei bus gera muzika kokiom 2wal.,jei ne,grisim greit
Ai,jau nebeziejau i pabaiga (=nebežiūrėjau)
Kitas įdomesnės rašybos atvejis, pasitaikęs tarp analizuotų žinučių – taip, kaip būtų sakoma žodžiu, užrašyta tarmiška kalba („nukąstos“ galūnės arba savita žodžių daryba):
Pries zodi katins nebuvo pilks
Pabandytai kitaip:-D:-*
Bet l daug busma nesmaty
Labs tai kada sustynkam tadu:-*
Apie 12-13 gal. Galim pasiskambyt, jei tau kitas laikas tinka, pasiderinsim
Nu bet jai uzein kaip tik tada,kai tau miegot reik!
Tyrimo autorės pastebi, kad žinučių kalba vizualiai gerokai skiriasi nuo įprastai užrašyto teksto. Daugiausia „mutavimų“ - dėl noro sutrumpinti ir greičiau surinkti tekstą.
Tačiau visaip trumpinti tekstą daliai mobiliųjų žinučių vartotojų yra išlikęs tik kaip įprotis, nes absoliuti dauguma žinučių nepasiekia leidžiamo ženklų skaičiaus – 160. Gali būti, kad rašantieji jau seniai nebetaupo ženklų, o tiesiog žaidžia kalba, nori išsiskirti ir laužyti taisykles.
***
Tekstas parengtas pagal Vilniaus universiteto dėstytojos daktarės Laimos Nevinskaitės ir magistrantės Viktorijos Steponavičiūtės atliktą tyrimą.
Plačiau apie tyrimą ir jo rezultatus skaitykite žurnale "Kalbos kultūra": Nevinskaitė L. Trumpųjų žinučių rašybos bruožai. Kalbos kultūra, 2010, 83: 275–296.