Pinigų vagys
30 mln. vartotojų, 5 mln. naujų vartotojų per pirmąsias tris dienas „Google Play“, 0,5 mln. teigiamų įvertinimų per mėnesį iš „Android“ sistemos vartotojų ir 5 mln. nuotraukų, kurias visi tie žmonės įkelia per dieną – „Instagram“ sėkmė atrodo stulbinanti. Tačiau kaip pranešė interneto sukčių veiklos analitikai iš „Trend Micro“, ši sėkmė suviliojo ne tik Marcą Zuckerbergą iš „Facebook“, bet ir sukčius iš Rusijos.
Sukčiai pasirodė netingūs, sukūrė gražią oficialios „Instagram“ svetainės kopiją ir dabar vilioja lengvatikius atsisiųsti programėlę būtent iš čia. Instaliuojant programėlė elgiasi lyg ir normaliai, tačiau tik atsidūrusi išmaniajame telefone, tuoj pat, be jokio leidimo, pradeda siųsti SMS žinutes į kažkokius jai žinomus numerius. Tie numeriai, aišku, turi vieną bendrą nemalonų bruožą – žinučių į juos siuntimas yra apmokestintas ir labai nepigiai. Rusų mafija turtėja, o telefono savininkas skundžiasi, kad jo sąskaita pasibaigė tik papildyta.
Netikra „Instagram“ lyg ir mėgina dirbti, tačiau dažniausiai nesugeba prisijungti prie legalių paslaugos teikėjų serverių. Be to, „Sophos“ antivirusinė programa parodo, kad į telefoną įrašytas "Trojanas" (taip vadinami virusai, kurie slapta įsiskverbę patys ima dalinti jūsų įrenginio informaciją) „Andr/Boxer-F“, nuo kurio „vaistas“ jau sukurtas balandžio 18 d.
Juokinga ir tai, kad viduje padirbtos „Instagram“ instaliacinio APK failo galima aptikti besikartojančią keisto vyro nuotrauką (žr. nuotraukas). Kovotojai su virusais ilgai laužė galvas, kas tai per žmogus ir kam jį reikėjo čia dėti. Galiausiai vartotojai iš Rusijos išaiškino, kad taip tiesiog pokštaujama – pasirodo, šis vyrukas toje šalyje jau išgarsėjo, kaip ta prieš metus ramentu mojuojanti bobulė Lietuvoje. Iškirptas iš vestuvių fotografijos, švelniai tariant, nesėkmingai pasipuošęs liurbis jau kurį laiką yra visos Rusijos internautų pajuokos objektas. Matyt, tai užuomina, kad žiopliai, besisiunčiantys padirbtas nemokamas programėles, irgi verti tik pajuokos.
Tokio tipo apgaulingų programėlių, apsimetančių populiariausiomis aplikacijomis (kam reikalingos tos, kurios nieko nedomina?), sukurta jau nemažai. Neoficialiose „Android“ programėlių atsisiuntimo svetainėse jau anksčiau pasirodė „Andr/Kong Fu-L“ virusu užkrėsti „piktieji paukšteliai“ – atsisiuntus šią „Angry Birds Space“ versiją piratai įgyja galimybę į jūsų telefoną be leidimo kišti savo kodus ir nuolat rodyti nepageidaujamas reklamas, be to, paverčia jį piratinio telefonų tinklo dalimi, tad nė nežinodami galite dalyvauti kokioje nors kibernetinėje atakoje. Šiaip piratų modifikuota „Angry Birds“ versija veikia kaip tikra, tik nerodo, kad ją sukūrė kompanija „Rovio“. Egzistuoja ir panaši žaidimo „Talking Tomcat“ versija.
Kaip apsisaugoti
Pagrindinė ir labai paprasta taisyklė – siųskitės programėles tik iš oficialios „Google Play“ svetainės. Iš ten per pirmąsias tris dienas po pasirodymo buvo atsisiųsta 10 mln. „Angry Birds Space“, o piratų aukomis per tą laiką tapo palyginti nedaug vartotojų. Išvada – oficialioje svetainėje programėlės saugios. Be to, ten galima paskaityti jau atsisiuntusių vartotojų pastabas ir įsitikinti, ar niekas jomis nesiskundžia.
Teisėti oficialių „Android“ produktų vartotojai, prisiregistravę „Google Play“ parduotuvėje, gal ir nesupranta, kam reikia nemokamą programėlę siųstis iš kažkur kitur. Tačiau „Android“ operacinę sistemą naudoja nemažai bevardžių įrenginių, kurių nepavyks priregistruoti parduotuvėje, o ir ne visi ne visų šalių vartotojai gali taip lengvai prisiregistruoti. Prisiminkime, kaip „iTunes“ keliavo į Lietuvą, lyg pėsti aplink pasaulį, o, pavyzdžiui, „PayPal“ atsiskaitymo sistema Rusijos ir dabar neaptarnauja.
Tad, jei įsigijote pigų „nouneimą“ ir jo negalite užregistruoti „Google Play“, bent jau patikrinkite atsisiųstas programėles, kad jose nebūtų virusų. Gal iš jūsų ir nėra ko vogti, tačiau įrenginio darbą jos sulėtina pastebimai.
Aišku, teko susidurti su virusų turinčiomis programomis ir „Google Play“ parduotuvėje, tačiau tai dažniausiai ne pačios populiariausios, o kokių nors specialių interesų programos. Kaip ir realiame gyvenime, rizikuojate pasigauti kokią velniavą, jei telefone užsiimate nesaugiu seksu. Taigi, visokios erotinių nuotraukėlių, filmų ar tekstinių istorijų rodymo programos gali būti prikimštos „Trojanų“ – jų kūrėjai žino, kad tokie vartotojai retai skųsis. Itin atsargiai reikėtų siųstis programėles ir iš „oficialia“ pasiskelbusios erotinių programų „Android“ įrenginiams parduotuvės „MiKandi“.
Na, o kraštutiniu atveju, jei užkrėsta programa jau telefone, įprastu būdu ji nepašalinama, o telefonas atsisako atjungti interneto ryšį – geriausia išimti bateriją ir kreiptis į specialistus. Labiau patyrę gali „pagydyti“ telefoną prijungę prie savo kompiuterio („Android“ virusai kitoms sistemoms nekenkia), tačiau jie ir be mūsų žinos, ką daryti.
Informacijos vagys
Vis dėlto šiuo klausimu nieko nenuraminsime. Jei talpini savo informaciją internete, jei rašai komentarus „Facebook“, jei skelbi tave dominančias temas „Pinterest“, daliniesi fotografijomis „Instagram“ ir reiškiesi „Twitter“ – esi viešas. Toli gražu ne tik žurnalistai seka, ką „Facebook“ rašo žvaigždės, ir platina ten sudėtas ekshibicionistines tų žvaigždžių nuotraukas. Visos didžiosios kompanijos stebi, kuo tu domiesi, kur keliauji, ką fotografuoji ir su kuo bendrauji – tokiu būdu jos gali parduoti informaciją apie tave reklamų užsakovams, o jie – parinkti būtent tave galinčių sudominti produktų reklamas. Taigi, tie, kuriuos išgąsdino, kad „Facebook“ nepagailėjo milijardo už ne tiek jau daug ir uždirbančią programėlę „Instagram“, iš dalies yra teisūs – taip jie sukaupė dar tikslesnius duomenis apie dar didesnį vartotojų skaičių.
Kita vertus, bijai vilko, neik į internetą. Laikyk visą informaciją nuosavame diske, o su draugais bendrauk tik gyvai, klausydamas gyvos muzikos (kaip sakoma vieno gėrimo reklamoje). Tačiau ir tai tebus saugumo iliuzija, gręsianti virsti paranoja. Kol visko bijantys žmonės streikuoja, kad jų kaime nestatytų naujos GSM antenos, protingesni galvoja, kokią dar socialinę, dideles žmonių grupes vienijančią ir dažnai naudojamą paslaugą sukurti – truks ilgai, pinigų uždirbs nedaug, bet jei sudomins ten kažkur sėdintį „didįjį dėdę“… Na, bet tai jau kita tema.