Daiktų internetas
Įsivaizduokite – rytas. Jūs nenustatėte žadintuvo. Niekai – žadintuvas, pasitikrinęs, kad šiandien - darbo diena, susisiekia su mobiliojo telefono užrašų knygele ar darbo kompiuteriu ir sužinojęs, kad 9 val. turite svarbų susitikimą, pradeda skambėti. Nevalingai pakeliate ranką ir mėginate jį išjungti. Nė velnio – žadintuvas šį triuką žino ir neišsijungia, nes numatytas susitikimas svarbus. Išsiropštę iš lovos prisimenate, kad reikia lėkti.
To paties kompiuterio įspėtas radiatorius jau prišildęs vonios kambarį (išėjus šildymas bus išjungtas), skrudintuvas skrudina duoną, o kavos puodelis garuos iškart išsidžiovinus plaukus. Jei yra laiko, televizorius paslaugiai įjungia mėgstamo kanalo žinias. Signalas telefone praneša, kad mašina jau užvesta ir šiandien skėčio nereikia.
Pakeliui į susitikimą automobilio GPS imtuvas pats bendrauja su automobilių srautą stebinčiomis kameromis bei kitų automobilių GPS sistemomis, tokiu būdu pasiūlo mažiausiai užkimštą ir greičiausią kelią.
Negana to, namų svarstyklės, ištyrusios jūsų svorio pokytį ir patikrinusios batų jutiklių duomenis apie per dieną nueitą atstumą, susisiekusia su jūsų sporto klubu, o šaldytuvui praneša, kiek kalorijų šiandien turėtumėte suvartoti.
Parduotuvės sutaupo milijonus, nes lentynos tiksliai informuoja, kiek ir kokių prekių ten liko, kurios geriau perkamos, tad užsakyti naujų galima idealiai laiku. Gatvių apšvietimo stulpai reikiamu metu pagerina apšvietimą, šiukšliavežiai atvažiuoja tik tuomet, kai konteineris būna pilnas, drabužių jutikliai siunčia sveikatos duomenis medikams ir įspėja, kad marškiniai susiglamžė…
Skamba, kaip utopinis romanas apie tolimą ateitį, tačiau visa tai mus pasieks jau visai greit – daugeliui kompanijų ėmus kurti išmanųjį namą, vienintelis dalykas, kuris stabdo daiktų internetą – brangoki ir „ėdrūs“ procesoriai, kurių kol kas į batus neįmontuosi… Tiksliau, iki šiol nebuvo galima įmontuoti. „ARM Cortex-M0+“ tai paverčia realybe – juk ir visa istorija apie rytą ne ištrauka iš fantastinio romano, o ARM pasiūlymai, kaip gali veikti daiktų internetas.
Procesorius
ARM technologijos naudojamos 90 proc. mobiliųjų telefonų, tad, pripažinkime, kompanija moka kurti taupius ir greitus įrenginius. „ARM Cortex-M0+“ sukurtas jau gaminamo „Cortex-M0“ pagrindu, tad nepaisant daugybės esminių patobulinimų, dvejetainės sistemos lygyje jis visiškai suderinamas su „vyresniam broliui“ parengtais programinės įrangos kūrėjų įrankiais ir realaus laiko operacine sistema.
Kaip 32 bitų procesorius gali kainuoti pigiau negu dešrainis, sunku suvokti, tačiau tai patvirtino patys ARM atstovai: „Priklausomai nuo to, kokios konkrečiai puslaidininkius gaminančios kompanijos apsiims jį gaminti, tikimės, kad procesoriaus kaina bus mažesnė negu doleris, o gal jis kainuos ir mažiau negu 50 centų.“
Atrodo, artėja laikai, kai mikroprocesorius naudosime vietoj sagų marškiniuose. Ne, gal nenaudosime – trūksta dar, kad tos sagos „veidaknygėje“ imtų pasakoti, prieš ką tu jas atsisegi, kaip jų neprižiūri, o po to dar ir auksinių siūlų reikalauti.