„Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos naudojimas nemažėja. Nors šalyje intelektinės nuosavybės apsaugos įstatyminė bazė yra pakankamai stipri, jos užtikrinimas praktikoje vis dar silpnas. Pažeidėjai mato, kad už intelektinės nuosavybės pažeidimus baudžiama retai, todėl įpročių nekeičia, – sakė Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas. – Neoriginalios programinės įrangos rinka alina šalies ekonomiką, slopina informacinių technologijų pažangą ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą. Valstybinės institucijos turėtų atnaujinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus ir užtikrinti, kad programinės įrangos vagims būtų taikomos realios bausmės.“
Pasak E. Leontjevo, šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos administratoriai į įmonių patikrinimo planus įtraukė ir jose naudojamų kompiuterių programų teisėtumo vertinimą. Kovojant su neteisėtų kompiuterių programų naudojimu Lietuvoje įgyvendinamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį jėgas suvienijo asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Policijos departamentas.
Neteisėtų kompiuterių programų rinka Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse
„Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis ar net su kaimyninėmis Latvija ar Estija, piratavimo lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas. Ši tendencija turėtų atkreipti valstybės institucijų dėmesį“, – sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius.
BSA tyrimo duomenimis, bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje pasiekė 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų). 42 proc. visų įrašomų programų yra neteisėtos. Besivystančiose rinkose piratavimo lygis yra 44 proc. punktais didesnis nei išsivysčiusiose. Didžiausias neteisėtų kompiuterių programų naudojimas užfiksuotas Vidurio ir Rytų Europos regione, prie kurio priskiriama Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Čia piratinių kompiuterių programų lygis praėjusiais metais siekė 62 procentus.
Kaip parodė tyrimas, dažniausiai piratauja jauni vyrai, gyvenantys besivystančiose šalyse. Be to, verslo atstovai, palyginti su kitais vartotojais, dukart dažniau linkę neteisėtai kopijuoti programinę įrangą nupirkdami ją vienam, o įdiegdami į visus biuro kompiuterius.
Bausmės baimė piratus tik pristabdo
Stipri parama intelektinės nuosavybės teisių apsaugai jaučiama visame pasaulyje, tačiau patiems piratams trūksta motyvacijos keisti savo įpročius. Tik 20 proc. išsivysčiusių rinkų programinės įrangos piratų ir tik 15 proc. piratų besivystančiose rinkose kaip pagrindinę savo veiklos sustabdymo priežastį nurodė baimę būti nubaustiems.
„Teisėsaugos institucijoms pakanka nubausti keletą pažeidėjų ir taip pasiųsti įspėjamąjį signalą kitiems neteisėtų programų naudotojams. Nors namų vartotojų kompiuteriai dėl to tikrinami retai, įmonėse naudojamų kompiuterių programų kontrolė turėtų tik stiprėti“, – sakė advokatas Andrius Pranckevičius.
Tai jau devintas BSA atliktas pasaulinis piratavimo lygio tyrimas, kurį vykdė drauge su pirmaujančiomis pasaulyje tyrimų bendrovėmis IDC ir „Ipsos Public Affairs“. Tyrimo metu surinkti 182 pavieniai duomenų pateikimai ir įvertintos kompiuterių bei programinės įrangos tendencijos 116-oje rinkų. Pirmą kartą į tyrimą buvo įtraukta ir 15 tūkst. kompiuterių vartotojų apklausa 33 valstybėse, kurios sudaro 82 proc. pasaulinės asmeninių kompiuterių rinkos.