Kompanijos „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu tyrimų agentūra „Compasss“ trijose Baltijos šalyse apklausė 1539 gyventojus – aktyvius kompiuterių naudotojus. Tyrime dalyvavo respondentai nuo 25 metų amžiaus, kurių pajamos yra vidutinės ar aukštesnės ir kurių namuose yra bent vienas kompiuteris.
Skirtumai
Apklausus 500 Lietuvos gyventojų paaiškėjo dar vienas jų skirtumas nuo kitų Baltijos kaimynų. Dauguma tautiečių (75,8 proc.) nuotraukas, vaizdo įrašus ar dokumentus dažniausiai saugo savo kompiuterio standžiajame diske. Vos daugiau nei dešimtadalis apklaustų lietuvių (11,9 proc.) duomenis saugo išoriniuose standžiuosiuose diskuose. Estijoje ir Latvijoje toks duomenų saugojimo būdas pasirenkamas dažniau (atitinkamai 24,4 proc. ir 17,5 proc.).
„Nors šalyje vykdoma nemažai moderniausių technologijų diegimo projektų, atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad kai kurie mūsų įpročiai dar nepasikeitė. Domimės moderniomis technologijomis, tačiau vis dar naudojame senus informacijos saugojimo būdus, užuot rinkęsi kitas alternatyvas,“ – sako „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.
Tyrimas atskleidė, kad planuojant įsigyti kompiuterį lietuviams mažiau nei kaimyninių šalių gyventojams yra svarbūs draugų, pažįstamų ir giminių atsiliepimai bei patirtis. Beveik pusė, 49,1 proc., respondentų mūsų šalyje prieš pirkdami kompiuterį pirmiausia yra linkę remtis savo patirtimi, o 47,4 proc. – ieškotų informacijos internete.
Panašumai
Visų trijų Baltijos šalių gyventojai mano, kad idealus nešiojamasis kompiuteris, kurį pirktų ateityje, turi būti galingas (75,1 proc.), su ilgai laikančia baterija (65,7 proc.), talpia atmintine (61,9 proc.) ir kietuoju disku (60,8 proc.). Renkantis kompiuterį, 65,4 proc. respondentų sprendimui įtakos turi ir jo kaina. Penktadaliui apklaustųjų svarbus kompiuterio dizainas, trečdalis atsižvelgtų į planuojamo pirkinio svorį.
Nors pusė kompiuterių vartotojų Baltijos šalyse savo namuose turi ir stalinius, ir nešiojamuosius kompiuterius, žmonės vis dažniau renkasi pastaruosius. Tą patvirtina ir apklausos rezultatai – per pastaruosius metus savo ar šeimos reikmėms nešiojamąjį kompiuterį įsigijo beveik 10 proc. lietuvių, o stalinį kompiuterį – vos 2 proc. apklaustųjų.
Pasak Simono Skupo, „Nešiojamasis kompiuteris tampa įprasta ir neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi – kas penktas respondentas Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo nešiojamąjį kompiuterį ir beveik tiek pat planuoja jį įsigyti per artimiausią pusmetį. Šiuo metu sparčiai tobulėja naujos kategorijos nešiojamieji kompiuteriai – „Ultrabook”, kurių pagrindinės ypatybės yra mobilumas ir galia. Pastarajai savybei ir atminties talpai, kaip paaiškėjo tyrime, lietuviai skiria itin didelį dėmesį.”
Kas penktas lietuvis kaip didžiausią trūkumą įvardija lėtą kompiuterio veikimą. Įdomu tai, kad lyginant visų Baltijos šalių tyrimo rezultatus, labiausiai šia problema skundžiasi estai, naudojantys stalinius kompiuterius. Kitas nepatogumas, su kuriuo susiduria apklausti Lietuvos gyventojai, yra nepakankama atminties talpa. Be to, dešimtadalis apklaustųjų mūsų šalyje yra nepatenkinti trumpu baterijos veikimo laiku ir dar dešimtadalis mano, kad jų kompiuterio dizainas ir technologijos yra pasenusios.