- Kokia, jūsų požiūriu, yra Lietuvos interneto erdvė? Ar ji skiriasi nuo kitų šalių savo sprendimais, išmanumu, progresyvumu?
Arnoldas: Lietuviška internetinė erdvė iš esmės nesiskiria nuo internetinių erdvių užsienio šalyse – juk internetas neturi sienų, tuo jis ir patrauklus. Šiandien mes turime kalbėti apie bendrą pasaulinę interneto erdvę, o ne apie atskirus kiekvienos šalies „internetus“.
Lietuvoje, kaip ir kitur, yra nuomonės formuotojų sluoksnis – tai paprasti, nepriklausomi žmonės, tapę savotiškomis interneto žvaigždėmis. Be to, galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies interneto vartotojai tokie pat aktyvūs, kaip ir visame pasaulyje – nebijo reikšti savo nuomonės, net organizuoti savotiškus pilietinius judėjimus, kaip, pavyzdžiui, visai neseniai vykę protestai prieš ACTA sutartį.
Vaidotas: O mano nuomone, Lietuvos internetas skiriasi nuo kitų šalių. Mes galime pasigirti labai išplėtota interneto infrastruktūra (juk mūsų internetas yra vienas greičiausių pasaulyje), todėl turime visas sąlygas įdomiems bei interaktyviems interneto sprendimams, kuriuos, sakyčiau, lietuviai sėkmingai ir kuria.
- Kaip per šešerius metus, kai vyksta LOGIN konferencija ir Lietuvos interneto apdovanojimai, pasikeitė Lietuvos interneto erdvė?
Vaidotas: Visa Lietuva persikraustė į „Facebook“ (juokiasi. -Red.) Iš tiesų, per tuos metus, kai organizuojama LOGIN konferencija, labai išryškėjo socialinių tinklų įtaka. Be to, atsirado labai daug stiprių e-verslų: grupinio apsipirkimo portalų, interneto reklamos agentūrų.
Kita ryški tendencija – mums įprastos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip laikraščiai ar televizija, taip pat pamažu ėmė kraustytis į internetą. Žmonės Lietuvoje pradėjo suvokti, kad informacija internete yra pasiekiama daug greičiau ir efektyviau nei įprastose žiniasklaidos priemonėse.
Arnoldas: Tikimės, kad bent jau nedidele dalimi prie šių pokyčių galėjome prisiliesti ir mes – juk LOGIN konferencija viena pirmųjų pradėjo užsiimti ne vien tik verslininkų, bet ir paprastų interneto vartotojų švietimu.
- Tai koks tas Lietuvos interneto vartotojas? Kas jam svarbu – tekstas, vaizdas, interaktyvumas, naujovės etc?
Arnoldas: Lietuvos interneto vartotojui svarbu visų šių dalykų interakcija bei patogumas. Juk daugelis interneto vartotojų nori nuveikti labai daug – apsipirkti, bendrauti su draugais ar verslo partneriais, sumokėti mokesčius ar balsuoti – nekeldami kojos iš namų. Vis dėlto mes kol kas išlaikome sveiką protą ir santykį su technologijomis – realaus gyvenimo neišmainome į internetą.
Vaidotas: Lietuvos interneto vartotojas šiandien jau yra daug drąsesnis – šią platformą jis vis dažniau vartoja savo nuomonei reikšti. Be to, nors daugelis sako, jog Lietuvoje internetu naudojasi vien jauni žmonės, tai tėra mitas (2012 m. tyrimas parodė, kad Lietuvoje internetu naudojasi 69 proc. žmonių. - Red.) Mūsų šalies interneto vartotojų bendruomenė yra tikrai spalvinga, jungianti įvairaus amžiaus, profesijų bei poreikių žmones - visi jie internete atranda kažką įdomaus sau.
- Lietuva įsimylėjusi socialinį tinklą „Facebook“ – užregistruota beveik milijonas vartotojų iš Lietuvos. Tačiau „Twitter“ mūsų šalyje išliko labai nišinis produktas, „Google+“ taip pat lėtai skinasi kelią. Kas lemia, kaip konkrečiose prigyja socialiniai tinklai?
Vaidotas: Čia galioje universali taisyklė – kas pirmesnis, tas gudresnis. Kiekviename pasaulio regione dažniausiai dominuoja vienas socialinis tinklas, ir sunku paaiškinti, kodėl. Pavyzdžiui, tarp latvių, nors ir esame labai panašios tautos, populiariausias „Twitter“, o Lietuvoje lyderio pozicijas užėmęs „Facebook“. „Twitter“ čia sulaukia palyginti labai mažai dėmesio.
Arnoldas: „Facebook“ patrauklus tuo, kad viską – vaizdus, tekstą, audiovizualinę medžiagą – sujungia į vieną. Galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl šis socialinis tinklas mūsų šalyje išpopuliarėjo taip, jog tapo beveik bendriniu žodžiu. „Twitter“ ar „Google+“ yra labiau nišiniai produktai: „Twitter“ labiau orientuotas į mobiliuosius įrenginius, o „Google+“ pernelyg panašus į „Facebook“, tad negali taip greitai nukonkuruoti pastarojo. Be to, pirmieji nuomonės formuotojai pasirinko „Facebook“, tad paskui juos nusekė ir labai didelė dalis Lietuvos.
Vaidotas: Apskritai kalbant, socialiniams tinklams labai sunku tarp savęs konkuruoti, nes pripratimas yra lemiamas veiksnys. Čia panašiai kaip su nauja kavine mieste: į ją aš gal visai mielai nueičiau, tačiau visi mano draugai sėdi senoje, jiems įprastoje kavinėje, todėl į naująją neinu ir aš.
- Informacijos visuomenė, e-valdžia – šiomis sąvokomis mėgsta žongliruoti mūsų valdžia. Tačiau ar lyginant su užsienio šalimis galime pasigirti e-paslaugų išvystymu?
Vaidotas: Kol kas ne. Mūsų e-valdžios paslaugos nusižengia pagrindiniam interneto principui – informacijos laisvei. Pavyzdžiui, Niujorke dauguma valstybinių duomenų bazių yra atviros visuomenei, o atvirieji kodai yra prieinami programuotojams, kurie gali kurti skaitmeninius produktus, naudingus miestui.
Deja, internetas yra daug kartų greitesnis už mūsų biurokratiją, tad valstybinės institucijos nespėja sėkmingai išnaudoti visų interneto teikiamų galimybių. Dėl to, mes vis dar labai sudėtingai deklaruojame pajamas, pildome ilgas ir sudėtingas formas bei panašiai.
Tačiau galime pasidžiaugti, kad ir šioje srityje jau tobulėjame - Vilnius jau kuria pirmuosius skaitmeninius savo produktus, visoje Lietuvoje gyventojai naudojasi patogiomis internetinės bankininkystės paslaugomis, per kurią suteikiamas priėjimas ir prie valdžios vartų. Be to, prisiminkime, paskutinį gyventojų surašymą – jis vyko ir internetu.
Arnoldas: Kalbant apie e-valdžią, šiuo metu labai aktuali tema yra išmanieji miestai, tad šiais metais konferencijoje LOGIN laukia įdomi diskusija apie juos. Be to, pranešimą skaitys ir išmaniųjų miestų specialistas, ekonomikos mokslų daktaras Euro Beinatas, kūręs skaitmeninio Amsterdamo projektą, o dabar dirbantis ties panašiu projektu Čikagoje.
- Dažnai girdime, kad Lietuvos IT specialistai yra labai vertinami užsienyje. Ar lietuviai iš tiesų pasižymi išskirtiniais gabumais šioje srityje?
Arnoldas: Lietuva šiuo klausimu nėra išimtis - IT rinkoje vyksta globali specialistų migracija. Bet kokiu atveju, sklandantis mitas, kad lietuviai yra labai darbštūs, IT srityje tikrai pasiteisina – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbantys mūsų šalies specialistai yra labai vertinami. Džiaugiamės, kad ir mūsų konferencijoje dalyvaus lietuvių, sėkmingai kopiančių karjeros laiptais tokiuose IT gigantuose kaip „Google“ ar „SoundCloud“. Lietuva neturi daug gamtinių išteklių, tad mūsų šalies žmonių intelektinė veikla – didžiausias Lietuvos turtas, kurį privalome puoselėti ir ugdyti.
- Mes jau daug žinome apie mobiliųjų programėlių kūrėjos „GetJar“ sėkmę pasaulyje. Kokios dar lietuviškos IT kompanijos gali konkuruoti tarptautiniu mastu?
Arnoldas: „GetJar“ – tikrai ne vienintelis sėkmingas atvejis. Šiais metais konferencijoje dalyvauja ir milijonus spėjusios uždirbti nuotraukų redagavimo programos „Pixelmator“ vienas kūrėjų Saulius Dailidė. Be to, galime prisiminti ir vienus iš „Omnitel App Camp“ dalyvių Žilviną ir Šarūną Ledus, kurie sukūrė papildytos realybės žaidimą „Bear Care“. Šis žaidimas nugalėjo Barselonoje vykusiame „World Mobile Congress“.
Vaidotas: Lietuvoje vyksta daug renginių, orientuotų į pasaulinio lygio produktų kūrimą – mes kasmet daromės vis globalesni, kuriame ne tik vietos rinkai, bet ir užsieniui. Dabartinis klausimas, kurį Lietuvos specialistai sau užduoda, – ne kas įdomu Lietuvai, bet kas įdomu pasauliui.
- Kas, jūsų nuomone, bus kitas internete dominuojantis dalykas arba reiškinys, vadinamasis the next big thing?
Arnoldas: Manau, išaugs anonimiškumas – mes pradėsime labiau saugoti savo tapatybę. Juk ir dabar pamažu ateina supratimas, kad internetas – ne visada saugi vieta, todėl atsiranda vis didesnis privatumo saugojimo poreikis. Tą puikiai iliustruoja ir „Facebook“ privatumo politikos pokyčiai – jei anksčiau informaciją apie vartotoją galėjo matyti visi, dabar vartotojas pats gali pasirinkti, kam ir kokią informaciją apie jį galima rodyti.
Vaidotas: Be to, sparčiai populiarės technologijos, keičiančios realybę – pavyzdžiui, „Google Glasses“. Technologijos padės mums informaciją apdoroti realiu laiku ir veiks daugiau kaip smegenų prieaugliai, o ne specifinės paskirties prietaisai.
Žinoma, aplink mus pradės virti tikras išmanusis gyvenimas – pradedant išmaniaisiais miestais ir baigiant išmaniaisiais šaldytuvais. Internetas išlips iš kompiuterio ir bus visur – technologijos taps mūsų dešiniąja ranka.