Suviliok ir išviliok
IT specialistai pastebi, kad interneto vartotojai dažniausiai nukenčia įkliuvę į nuotoliniu būdu valdomų tinklų „botnet“ apgavystes socialiniuose tinklapiuose.
„Skype“ ir „Facebook“ vartotojai šiuo metu turėtų būti ypač atidūs. Socialinėje erdvėje plisdami virusai dažniausiai žmones vilioja nuorodomis, kuriose užfiksuoti pikantiški vaizdai arba neva asmeninė vartotojo informacija. Paprastai paspaudus tokią nuorodą, vartotojas nukreipiamas į kenkėjišką tinklalapį, - teigia tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ vadovas Laurynas Truncė. – Analogiškai, kaip ir socialiniuose tinkluose, programėlės „Skype“ vartotojai įtraukiami į konferencinius pokalbius, kuriuose kiti asmenys įkelia nuorodas siūlydami pasižiūrėti ar atsisiųsti tam tikrus dokumentus, nuotraukas ir t. t.“
Dažnai pakanka patekti į tokią svetainę ar tiesiog paspausti atsiųstą nuorodą ir kompiuteriui duodama komanda, kad tu sutikai įrašyti peršamą programą. O jau pasigautą virusą išgydyti stulbinančiai sudėtinga. Kartais svetainių kūrėjai sugeba įpiršti tau komandų seką, kuri atjungia antivirusinę programą tik pyptelėjus. Kai kada vartotojas nieko nė nepastebi – nebent kompiuteris veikia lėčiau ir vis išlenda įkyrios reklamos. Rimtesniais atvejais programos pradeda siųsti nepageidaujamus elektroninius laiškus, ieško kompiuterio atminty esančių slaptažodžių, juos siunčia kūrėjams, o kartais net tikrina, ar taip neprisijungs prie populiarių interneto parduotuvių.
Panašiai veikia ir elektroniniu paštu, o kartais reklaminiais skelbimais užsukti internete viliojantys įvairių intymių paslaugų teikimo tinklalapiai bei stulbinančiai patrauklias kainas siūlančios elektroninės parduotuvės. Jei toks tinklalapis siūlo viską nemokamai, tik prašo suvesti savo kreditinės kortelės duomenis, kad jie tariamai galėtų įsitikinti, jog esate pilnametis, galite pradėti abejoti. Jei tinklalapis parašytas netaisyklinga anglų kalba arba jame tarp angliškų žodžių vis įsipainioja rusiškų – galite būti tikri, kad jus apgaudinėja siekiant išvilioti slaptus duomenis. Geriausias būdas patikrinti, ar svetainė, kuri jus sudomino, jūsų neapgaus, suvedus jos pavadinimą „Google“ paieškos sistemoje paskaityti, kokiais žodžiais ją mini kiti internautai – iš savo klaidų tegul kvailiai mokosi.
Žiopli, ir telefonu, ir internetu muša
Iškart po Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolio Niujorke „The New York Times“ žurnalistai atliko tyrimą, mėgindami nustatyti, ar sunku įsilaužti į JAV įstaigų tinklalapius. Tiesa, programišiais jie neapsimetinėjo. Paprasčiausiai skambino įvairių institucijų darbuotojams, prisistatė FTB agentais, tikrinančiais jų įmonės tinklo saugumą bei pasirengimą kibernetinių teroristų atakoms, ir griežtai pakamantinėję, ar laikosi vieno bei kito saugumo reikalavimo, liepė pasakyti savo prisijungimo prie tinklo slaptažodį. Daugiau negu 80 proc. darbuotojų nė nesuabejoję išdavė ir slaptažodį, ir bet kokią asmeninę informaciją. „DPA Lietuva“ specialistai įspėja, kad Lietuvoje vis dažniau panašiai veikia nusikaltėliai.
„Tikriausiai daugelis esate girdėję apie telefoninius sukčius, kurie, prisidengdami artimų žmonių nelaimėmis, bando išvilioti pinigus. Kompiuteriniai sukčiai elgiasi labai panašiai. Dažnai paskambina bei prisistato kompanijos, kuri jums tiekia interneto paslaugą ar prižiūri kompiuterines sistemas, atstovu bei užduoda kelis kontrolinius klausimus, pavyzdžiui, ar jūsų kompiuteris ar interneto ryšys pastaruoju metu veikia lėčiau? Tokiu būdu piktavaliai apsimesdami IT specialistais gali išvilioti tam tikrus duomenis, kuriuos vėliau panaudos įsilauždami į asmeninius kompiuterius“, - teigia L. Truncė. Pasak jo, kartais nutinka net taip, kad nusikaltėliai, pasinaudoję darbuotojų patiklumu, prisidengdami remonto darbais patenka į organizacijų tinklus ir pasisavina svarbius duomenis.
Atrodytų, negi sunku išmokti vienintelę taisyklę – telefonu niekas niekada neturi teisės mūsų prašyti jokios asmeninės bei slaptos informacijos! Nuomonę – prašom, ką nors reklamuoti – nedraudžiama, bet prašyti bet ko – niekada. Jei skambina jūsų interneto tiekėjai, jie patys žino tiek jūsų IP adresą, tiek krūvą specifinių asmeninių duomenų, kuriuos nurodėte užsakydami jų paslaugą. Jei IT specialistai mato problemą įmonės tinkluose, jie gali pasijungti nuotoliniu būdu, o jei ne – bent jau paskambinkite į įmonę pasitikrinti, ar tikrai tokius siuntė.
Svetainės – apgavikės
„DPA Lietuva“ specialistai įspėja, jog vis populiaresni tampa ir socialiniai įsilaužimai (angl. social hacking). Socialinis įsilaužimas – tai siekis apgaulės būdu gauti konfidencialios informacijos ar prieigą prie vartotojų kompiuterinių sistemų. Dažniausiai sutinkamas šios nusikalstamos veiklos atvejis vadinamasis „phishing“, kai piktavaliai sukuria beveik identišką jūsų banko elektroninės bankininkystės puslapį ir bando išgauti slaptus prisijungimo duomenis.
Aišku, patys į tą svetainę nepateksite, todėl jums elektroniniu paštu siunčiamas, pavyzdžiui, įspėjimas, kad į banko duomenų bazę laužtasi, kad dabar privalote pakeisti savo slaptažodžius, nurodyti sąskaitų numerius ir įdedama prisijungimo nuoroda. Nusikaltėliai darosi įžūlesni ir vartotojų duomenis bando pasisavinti pasinaudodami žmonių patiklumu, tad būna, kad skambina apsimetę banko darbuotojais, prašo elektroninio pašto, atsiųsti prisijungimo nuorodą.
Kaip bebūtų keista, būtent šią apgavystę nustatyti visiškai lengva – svetainė gali ekrane atrodyti visiškai identiškai, tačiau jos interneto adresas bus kitas. Lieka tik prieš patikint žvilgtelėti į nuorodoje esantį adresą, ir jei jis prasideda ne įprastu banko adresu (pavyzdžiui, https://www.swedbank.lt), o kažkaip kitaip (pvz. https://cg-mtbb.dec.ru/1158888006/zuc/swd123), jus laiko kvailiu ir jau skaičiuoja jūsų pinigėlius.
Norint išvengti galimų nepatogumų ir nuostolių, reikia atsargiai reaguoti į bičiulių siunčiamas nuorodas (ypač įkyrias ir susidedančias iš beprasmių simbolių) ir, aišku, rūpintis savo kompiuterių sauga – įsigyti legalią antivirusinę programą (nelegalią jums siūlo programišiai, kurie irgi gali turėti savų interesų), periodiškai keisti slaptažodžius, prisijungimo duomenis.
Kai kam „Facebook“ ar „Skype“ duomenų pasisavinimas gali sukelti šypseną, tačiau ir socialiniuose tinkluose patalpinta nemažai asmeninės informacijos. Be to, pripažinkime, daugelis mūsų tuos pačius slaptažodžius naudoja prisijungdami prie elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ir kitų duomenų sistemų. Beje, slaptažodis 12345, 00000 arba susidedantis iš jūsų ar vaikų vardo bei gimimo datos patikimumu taip pat nepasižymi – ne vieni jūs gudrūs.
Suprantame, kad viskas ką parašėme, bobulėms, kurios sulaukusios pirmojo gyvenime skambučio nuo anūkėlio ir iškart su reikalavimu paskolinti tūkstančius kažkokiam kyšiui tuoj bėga į banką, nepadės. Tačiau kaip matome iš ponios Aušrinės Pavilionienės atvejo, apgauti galima ir protingą, logiškai mąstantį žmogų. Patikėkite, bendravome su tais apgavikais - įtikinėja jie tikrai labai profesionaliai.