Nors „Agile“ naudojama išskirtinai informacines technologijas kuriančiose įmonėse, jos veikimo principai pritaikomi ir kitose srityse. Pavyzdžiui, jeigu pradėtumėte verstis žemės ūkiu ir auginti skirtingas daržoves, turite kelis pasirinkimus kaip tai padaryti. Galite tiesiog pasamdyti daugybę žmonių, kad jie sukastų lauką, vėliau sėtų, sodintų, tręštų ir laistytų.
Kai jau būsite išleidęs visus pinigus – beliks sulaukti akimirkos, kai bus galima džiaugtis gėrybėmis. Jei dirva buvo netinkama, jei padarėte klaidų – galėsite jas ištaisyti kitais metais, kartu su nauja paskola iš banko. Taip veikia ir dauguma informacines technologijas kuriančių įmonių Lietuvoje. Jos imasi viso produkto pagaminimo iš karto, ilgai vargsta, o galutinis rezultatas dažnai nuvilia klientą ir klaidas ištaisyti tampa labai sunku. Juk iš pastatyto namo taip lengvai plytos neišimsi.
Pavyzdžiui, vadovaujantis „Agile“ metodologijos principais žemės ūkio verslą pradėtumėte kiek kitaip – iš pradžių pasodintumėte agurkus, ir jei viskas pavyktų puikiai, tuomet imtumėtės sodinti jau kitus sodinukus. Tokiu būdu neprarastumėte investicijų ir garantuotumėte pelną, kad ir nedidelį. Pagrindinis naujai įsigalinčios metodologijos principas – prieaugis vykstantis palaipsniui. Informacinių technologijų pavyzdys galėtų būti bet kokia programėlė skirta išmaniesiems telefonams, kuri palaipsniui vis atnaujinama ir papildoma naujais elementais bei funkcionalumu.
Reiškia, kad klientas ir naudotojai gali greitai gauti programą su minimaliu funkcionalumu ir ja naudotis, o vėliau, tiesiog ją atnaujinus, bus pridedamos papildomos funkcijos. Įmonėms tai naudinga, nes jos gali patikrinti naudotojų reakcijas į jų produktą ir toliau kurti produktą atsižvelgiant konkrečiai į klientų poreikius.
Būtent tokiu principu prieš keterius metus Lietuvoje pradėjo dirbti ir kai kurios informacines technologijas kuriančios įmonės. Per tą laiką įsteigta „Agile Lietuva asociacija“ ir surengtos dvi specialios konferencijos. Jų metu buvo dalijamasi šios metodologijos taikymo patirtimi.
Nors kai kurioms įmonėms šios metodologijos taikymas padėjo išbristi net iš bankroto, tačiau vien jos naudojimas neprideda konkurencinio pranašumo. Ši metodologija - tarsi nematomas gerasis įmonių poltergeistas, kuris padeda optimizuoti darbo apkrovas ir darbo pasidalinimą, tačiau pats savaime vertės nesukuria. Vertę sukuria tai, kad įmonė gali greičiau pagaminti produktą, laikytis numatytų terminų, neapkrauti darbuotojų milijonais darbų, o tai savaime kuria stabilios įmonės įvaizdį rinkoje.
„Reikia atskirti tai, kai žmonės sako, kad naudoja „Agile“ ir kai iš tiesų naudoja. Nes šiandien tai yra madinga ir daugelis naudoja tą žodį nesuprasdami, ką jis reiškia. Iš to ateina labai daug mitų, kad nėra planavimo, kad viskas padrika. Tų, kurie tikrai naudoja metodiką, Lietuvoje šiandien yra vienetai, ir jie tikrai gauna apčiuopiamą naudą. Didžioji dalis dabar tik pradeda bandyti.“ - portalui lrytas.lt sakė „Agile Lietuva“ asociacijos prezidentas Vaidas Adomauskas ir pats įmonėje „Adform“, kurioje dirba, pritaikė šį principą.
Jei norėtumėte pradėti taikyti Lietuvoje revoliucinę metodiką, pirmiausiai tektų apsispręsti kam konkrečiai ji reikalinga ir kokią problemą įmonėje norite išspręsti. Ar tai produkto kokybės klausimas, ar ilgos gamybos, o gal tiesiog reikia suvaldyti procesus greitai augančioje organizacijoje. Nuo to priklausys ir kiek tai gali kainuoti. Tiesa, galima neišleisti nei lito, jei įmonės ar padalinio vadovas tiesiog perskaitys knygą ir supras kaip reikia taikyti tuos metodus.
Kol kas mūsų šalyje „Agile“ principu dirbančių įmonių nėra daug, tačiau susidomėjimas sparčiai auga, o jos taikytojai bando spręsti dilemas, kaip suderinti naują metodologiją ir valstybinio sektoriaus projektus.