2010 m. virusas „Stuxnet“ smarkiai pakenkė branduolinei Irano programai – pakliuvęs į naujos urano sodrinimo įmonės kompiuterius, „Stuxnet“ sujaukė visą programinę įrangą ir sodrinimo nepavyko pradėti. Vėliau kompiuterius puolė jo „pusbrolis“, virusas „Duqu“ - šis nieko negadino, tiesiog kopijavo ir kažkur siuntė aptiktus slaptus duomenis. Jau tuomet Rusijos interneto saugos kompanijos „Kaspersky lab“ atstovai spėjo, kad tokius galingus virusus galėjo sukurti tik gerai finansuojama valstybinė organizacija. Tačiau palyginti su neseniai jų aptiktu „Flame“, tie du atrodo lyg vaikų žaidimas.
„Mums prireikė pusmečio, kol išsiaiškinome visas „Stuxnet“ kodo ypatybes ir radome jam priešnuodį. „Flame“ bent dvidešimt kartų sudėtingesnis!“ - sako „Kaspersky lab“ atstovas.
Virusą kompanijos darbuotojai aptiko visiškai atsitiktinai, kai kartu su „International Telecommunication Union“ Artimuosiuose Rytuose sekė kitos, pavadinimo dar neturinčios programos, trynusios duomenis iš kompiuterių, pėdsakais. 20 MB dydžio „Flame“ (bent šimtą kartų didesnis už tipiškus tokio tipo virusus) jau išdalintas tyrėjams, kurie ieško „vaistų“. Kol kas „Flame“ aptiktas Irano, Izraelio, Sudano, Sirijos, Libano, Saudo Arabijos ir Egipto kompiuterinėse sistemose, tačiau įtariama, kad jis ten „sėdi“ jau seniai, tad sėkmingai gali būti išplitęs ir plačiau.
Paklaustas, kodėl kompiuterio lyg ir negadinantis, net nepastebimas „Flame“ vadinamas pavojingiausiu kibernetiniu ginklu istorijoje, „Kaspersky lab“ specialistas Vitalijus Kamliukas atsakė: „Įtariame, kad jį sukūrė karinė pramonė, nes jo elgesys nėra tipiškas nė vienam programišių kuriamam virusų tipui. Nusikaltėliai virusus naudoja, kad pavogtų jūsų kompiuteryje saugomus duomenis, slaptažodžius, prisijungimo vardus, o po to pasinaudodami jais pavogtų pinigus iš jūsų banko sąskaitų, siųstų jums krūvas apgaulingų laiškų ar pajungtų jūsų kompiuterį į tinklą ir panaudotų kokiai nors atakai.
Visokie aktyvistai dažniausiai naudoja atviro kodo programas ir tiesiogiai puola kompiuterius, o „Flame“ kur kas tobulesnis. Galima sakyti tai - tobulas šnipinėjimo įrankis, kuriuo galima vogti labai įvairią informaciją. Jis gali nufotografuoti ekrane rodomus duomenis ir išsiųsti juos užsakovams, gali vogti informaciją net iš paslėptų pašto dėžučių ar slaptažodžiais apsaugotų direktorijų. Jei prie kompiuterio prijungtas mikrofonas, gali jį aktyvuoti, įrašinėti, kas kalbama aplinkui, ir transliuoti tą įrašą. Negana to, jei kompiuteris turi „Bluetooth“ adapterį, gali per jį prisijungti prie visų šalia esančių tokiu adapteriu aprūpintų įrenginių ir vogti duomenis iš, pavyzdžiui, šalia esančių žmonių mobiliųjų telefonų.“
JAV kariniai ekspertai ištyrę virusą nurodė, kad jis parašytas ta pačia programavimo kalba, kaip garsusis žaidimas „Angry Birds“ – „Contact“. Anot „Fox News“ viruso kodas yra 250 eilučių ilgio, o populiarios ir paprastos „Contact“ kalbos pasirinkimas taip pat nėra atsitiktinis.
„Tie, kurie ją parašė, yra profesionalai – virusas nenaudoja jokių žinomų programišių arsenalo klišių, todėl aptikti jį itin sudėtinga“, – sakė buvęs JAV karinių oro pajėgų informatikos karininkas Cedricas Leightonas.
Visa tai labai gudru ir įdomu, tačiau kyla logiškas klausimas – kai toks virusas pasaulyje surinks terabaitus netvarkytų duomenų, kas gi sugebės visame tame atsirinkti svarbią informaciją nuo beprasmių pokalbių ir kodų? Tad, gal tai ne taip ir baisu?
„Na, pirmiausia, kai kalbame apie informacijos kiekį, kurį reikia peržvelgti, turime atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, išplatinę šį virusą, nemėgino užkrėsti kuo didesnio skaičiaus kompiuterių. Atrodo, patys supranta, kad turi ribotus resursus, tad stengiasi palaikyti pastovų užkrėstų kompiuterių skaičių. Kai baigia analizuoti iš vieno tinklo pavogtus duomenis, pašalina virusą iš sistemos ir keliauja kitur. Tad visai įmanoma, kad vagiama tik tikslingai dominanti informacija, – sako V. Kamliukas. – Kas už viso to stovi, kol kas neaišku – mėginant sekti informacijos srautus, paaiškėja, kad ji išskirstoma tarp dešimčių serverių skirtinguose pasaulio kampeliuose. Daugelis jų registruoti išgalvotų savininkų, tad pagauti sunku, o spėlioti nesinori. Mėginame spręsti tik iš faktų – pavyzdžiui, programoje paslėptos kalbos. Kol kas aišku, kad programuotojai vartojo taisyklingą anglų kalbą.“
Kibernetinės bombos tuo ir skiriasi nuo tikrų, kad jas mėtantys asmenys apkasuose nesislepia, uniformų nedėvi ir žmonių nežudo. Tačiau faktas, kad „Flame“ simbolizuoja naują naujo tipo karo viją ir šį sykį saugūs gali jaustis nebent Amazonės aborigenai, nes strėlių šis ginklas neveikia. Tačiau jei yra karas, turi būti ir nugalėtojai. Kas laimės šį sykį?
„Jei sąžiningai, manau, praloš žmonija. Nes užuot kovoję su globaliomis problemomis, kurios liečia mus visus, beprasmiškai vienas kitam kenkiame“, – sako „Kaspersky lab“ atstovas. O mes dar kartą pažiūrėsime filmą „Terminatorius“ – jei jau kuriame virusus galingesnius už žmones, metas pasidomėti, kuo tai gali baigtis.