„Iki susitarimo, kaip dalinsime pinigus, nebuvo prieita. Buvo
susitarta, kad juos (mokesčius. - Red.) tikrai reikia mokėti. O kaip
jau dalins - tai nuspręs Kultūros ministerija. Šitas klausimas liko
atviras“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė
asociacijos „Infobalt“ vadovas Vytautas Vitkauskas.
„Mūsų akimis žiūrint, buvo aukštasis pilotažas - nesakau,
kad įjungta biurokratinė demagogija, bet aukštasis pilotažas.
Šitoje vietoje mes esame ne tokie stiprūs“, - kalbėjo V. Vitkauskas.
Anot V. Vitkausko, kaip mokestis bus grąžintas, „visiškai
neaišku“.
„Mokestį verčia mokėti valstybė, jį administruoja privati
asociacija, kurią mes dar 2004 metais pradėjome traukti į dienos
šviesą ir būsiu nuobodus, bet priminsiu, kad „Infobalt“ 2004 metais
privertė (LATGA. - Red.) pirmą kartą pateikti viešas ataskaitas, ką
jie veikia su surinktais mokesčiais - paaiškėjo, kad
administraciniai kaštai yra beveik 30 proc.“, - kalbėjo asociacijos
vadovas.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savo ruožtu teigė manantis,
jog tokia informacija yra neteisinga, jo žiniomis, administraciniai
kaštai siekė iki 10 procentų.
„Aš nemanau, kad administracinė našta galėtų būti
reikšminga šiuo atveju“, - sakė A. Gelūnas.
Anot V. Vitkausko, apie 100 Lietuvos kūrėjų, nepatenkintų
asociacijų - AGATA ir LATGA - veikla, šiuo metu yra susibūrę į
naujai įkurtą asociaciją, tačiau pastarajai pinigų tikriausiai
neteks.
„Kas administruos tuos mokesčius - vėl nutars šaunioji
Kultūros ministerija. Matyt, tie autoriai, kurie bus su Mamontovu
(Andriaus Mamontovo ir kitų autorių įkurta asociacija NATA. - Red.),
liks prie suskilusios geldos“, - sakė V. Vitkauskas.
Kultūros ministerija teigia, jog mokesčio administravimo kaštus
derybomis nustatys visos Lietuvoje veikiančios asociacijos,
„prižiūrimos“ Kultūros ministerijos. Ministro vasario 29 dieną
priimtu įsakymu gretutinių teisių asociacija AGATA jau buvo
paskirta atsakinga už viso kompensacinio atlyginimo surinkimą, tai
pat už jo paskirstymą atlikėjams ir fonogramų gamintojams, filmų
gamintojams ir atlikėjams, o asociacija LATGA – muzikos kūrinių
ir filmų autoriams.
Anot ministerijos, naujai įsteigta Muzikos kūrinių autorių
asociacija NATA steigimo dokumentų kopijas Kultūros ministerijai
pateikė tik kovo pabaigoje - pagal asociacijos narių sąrašą, joje
yra 85 autoriai ir 3 fonogramų gamintojai. Ministerija teigia, jog
šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl NATA įtraukimo į atsakingų
kolektyvinio administravimo asociacijų sąrašą.
„Našta verslui yra drastiška - per pirmą mėnesį verslui
įgyvendinant šitą Vyriausybės nutarimą yra apie 14 tūkst., po to
kas mėnesį - apie 13 tūkst. litų papildomų išlaidų kiekvienai
įmonei. Susiduriame su situacija, kad mokesčio našta 10 kartų
viršija mokesčio naudą“, - žurnalistams sakė Žinių ekonomikos
forumo atstovas, teisininkas Mindaugas Kiškis.
Anot M.Kiškio, susiduriama su situacija, kai per metus įšaldoma
didelė suma įmonės lėšų, kurios tik vėliau, remiantis
subjektyviais kriterijais, yra grąžinamos.
„Buvo išsakyta mintis, kad toliau vyks diskusijos, derinamos
pozicijos. Klausimas toliau bus svarstomas trečiadienį“, - sakė
M. Kiškis.
IT prekių tiekimo lyderės Vidurio Europos regione ABC Data
valdomos bendrovės „ABC Data Lietuva“ vadovas Raimundas Byčius
teigė, jog Lietuvos įmonėms yra sudaromos nesąžiningos
konkurencijos sąlygos - Lietuvoje registruota įmonė, parduodama,
pavyzdžiui, USB laikmeną, turės uždėti 30 proc. antkainį: „Tai
yra labai daug“.
„Būkime biedni, bet teisingi - pripažinkime faktą, kad dauguma
iš mūsų kompiuterių laikmenose - ką mes įrašinėjame? Užsienio
filmus, užsienio muziką, lietuviškų autorių produkcija tikrai
sudaro mažąją dalį ir gaunasi paradoksali situacija - mes
sumokėsime didžiausius mokesčius iš aplinkinių šalių ir tie
mokesčiai teks net ne Lietuvos autoriams. Mes paremsime užsienio
autorius“, - sakė R. Byčius.
„Tikrai pripažįstame, kad interesai turi būti derinami.
Kultūros ministerija pripažįsta, kad įstatymą reikėtų tobulinti
ir mes siūlysime kitais metais, kad būtų grįžtama prie to
mokėjimo - įvežantys asmenys jį moka ir gaminantys“, -
žurnalistams sakė Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus
vedėja Nijolė Matulevičienė.
Vyriausybė pasitarime svarstė Kultūros ministerijos siūlomą
kompensacijų autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais
tikslais surinkimo, paskirstymo ir sugrąžinimo tvarką. Siūloma,
kad kompensacijų toliau neturėtų mokėti laikmenas naudojantys
profesionalioms reikmėms, jas išvežantys iš Lietuvos.
Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos
departamento Autorių teisių skyriaus atstovė Simona
Martinavičiūtė sakė, jog pirmą kartą pateiktas pasiūlymas,
kad jų nemokėtų ir neįgalieji.
Siūloma, kad lėšas valdytų Kultūros ministerijos paskirta
asociacija.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos,
kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams
už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, įsigaliojo šių
metų kovo 1-ąją. Autoriams mokama kompensacija dabar renkama ne tik
už parduodamas tuščias laikmenas, tačiau ir už televizorius,
mobiliuosius telefonus, asmeninius kompiuterius.
Kovą įsigaliojęs Autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatymas numato, kad surinktas kompensacinis atlyginimas už garso
laikmenas ir įrenginius dalijamas: 1/3 - autoriams, 1/3 - atlikėjams
ir 1/3 fonogramų gamintojams. Už audiovizualines laikmenas ir
įrenginius: 1/3 - autoriams, 1/3 - atlikėjams ir 1/3 filmų
gamintojams.
Pirmą kartą vaizdo ir garso laikmenos apmokestintos
2004-aisiais, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą.