Vieną didžiausių kompensacijų taikiu susitarimu per pastaruosius metus sumokėjo bendrovė „Senasis akvedukas“. Policijos pareigūnams atlikus bendrovės patikrinimą, buvo aptikta neteisėta „Adobe“, „Autodesk“ ir „Microsoft“ programinė įranga. Bendrovė sumokėjo 45 tūkst. litų kompensaciją autorių teisių turėtojams už atliktą autorių teisių pažeidimą. Be to, bendrovei teko sumokėti 5 tūkst. litų dydžio baudą valstybei, o „Senojo akveduko“ buvusi vadovė, siekusi išvengti atsakomybės už neteisėtą programinės įrangos naudojimą ir klastojusi dokumentus, tvirtinančius teisėtą programinės įrangos naudojimą buvo nubausta ne tik už autorių teisių pažeidimą, bet ir už dokumentų klastojimą – jai paskirta 2 tūkst. litų bauda.
Pagal BSA tinklalapio vartotojų pranešimus dėl BSA narių autorių teisių pažeidimo, buvo atlikti patikrinimai baldų gamintojos „Oltena“ ir buhalterinės apskaitos bendrovės „Finasus“ biuruose. Policijos pareigūnams išaiškinus, kad įmonės kompiuteriuose veikia „piratinės“ kompiuterių programų kopijos, „Oltena“ autorių teisių turėtojams sutiko sumokėti 12 tūkst. litų kompensaciją, o „Finasus“ už naudojimąsi neteisėta programine įranga sumokėjo 3 tūkst. litų dydžio kompensaciją.
„Autorių teisių pažeidėjai ginčus su teisių turėtojais pasirenka spręsti be teismo įsikišimo, paprastai dėl to, jog taip siekia išvengti papildomų teisinių išlaidų. Praktika rodo, kad į teismo posėdžių maratoną yra linkusios įsisukti bendrovės, padariusios autorių teisių turėtojams žalą, kuri viršija 20 tūkst. litų“, – sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatas Andrius Pranckevičius.
„Piratai“ skelbiami viešai
Policijos pareigūnams atlikus patikrinimą šviestuvų prekybos bendrovėje „Hopis“ buvo aptikta neteisėtų kompiuterių programų, kurių vertė siekė beveik 20 tūkst. litų. Bendrovei ir autorių teisių turėtojams neradus taikaus ginčo sprendimo būdo ir autorių teisių turėtojams kreipusis į teismą siekiant apginti pažeistas teises, teismas įpareigojo įmonę „Hopis“ ne tik sumokėti dešimttūkstantinę kompensaciją, bet ir savo lėšomis informuoti visuomenę apie priimtą teismo sprendimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir verslo dienraštyje „Verslo žinios“.
„Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Teismo sprendimo paskelbimas yra viena iš prevencinių priemonių, kuria siekiama informuoti visuomenę apie atliktus įstatymams prieštaraujan
ius veiksmus, kuriais buvo pažeistos autorių teisių turėtojų teisės bei teisėti interesai “, - sakė A. Pranckevičius.
Bendrovės, pažeidžiančios autorių teises, rizikuoja ne tik teisminiais procesais ar tūkstantinėmis baudomis. Įmonės, kurios nusprendžia savo veiklą vykdyti su neteisėtomis kompiuterių programomis, rizikuoja partnerių ar klientų pasitikėjimu, savo įvaizdžiu, reputacija rinkoje. Į tokią situaciją pakliuvo Klaipėdos laivų projektavimo ir konstravimo bendrovė „Alex Naval“, kuri savo paslaugas teikė naudodama neteisėtas „Adobe“, „Autodesk“ ir „Microsoft“ kompiuterių programas. Šiuo metu bendrovė yra teismo įpareigota autoriams sumokėti beveik 187 tūkst. litų dydžio kompensaciją už autorių teisių pažeidimą.
Kovos su programinės įrangos „piratavimu“ įmonėse
Pasauliniu mastu verslo organizacijose neteisėtos programinės įrangos naudojimas taip pat yra populiarus. BSA pasaulinio „piratavimo“ lygio tyrimo metu atlikus bendrovių vadovų apklausą paaiškėjo, kad praėjusiais metais net 61 proc. pasaulio verslininkų, priimančių sprendimus savo bendrovių vardu, yra nors kartą naudoję neteisėtą programinę įrangą.
Lietuvoje prieš programinės įrangos „piratavimą“ verslo organizacijose buvo žengtas vienas svarbiausių žingsnių. Kovoje su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais jėgas suvienijo Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, Policijos departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal šį susitarimą Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai patikrinimo planus įtraukia ir jose naudojamų kompiuterių programų teisėtumo vertinimą.
Lietuva - „piratavimo“ lyderė
BSA pasaulinio „piratavimo“ lygio tyrimo duomenimis, daugiausiai neteisėtų kompiuterių programų 2011 metais užregistruota Centrinės ir Rytų Europos regione, kuriam priklauso ir Lietuva. Šiame regione neteisėtos kompiuterių programos buvo įdiegtos vidutiniškai į 64 proc. kompiuterių. Lietuvoje kompiuterių „piratavimo“ lygis išlieka toks pats jau ketvirtus metus iš eilės ir yra lygus 54 procentams.
Absoliuti neteisėtų kompiuterių programų lyderė pasaulyje 2011 metais buvo sparčiai auganti Kinijos ekonomika. Šioje didžiausioje Azijos regiono programinės įrangos rinkoje neteisėtų kompiuterių programų vertė triskart viršijo teisėtų kompiuterių programų vertę.