„Chromebox“ – namų kompiuteris su „Chrome OS“ (video)

Pati „Chrome OS“ idėja labai paprasta ir, atrodo, patraukli – vis tiek 90 proc. laiko visi kompiuterius naudojame naršydami internete, tad kodėl vietoj operacinės sistemos kompiuteryje nepalikus vien naršyklės, o visa kita, ko reikia darbui ar pramogoms – programėles, redagavimo, filmų peržiūrų programas, failus ir t.t., laikyti ne savo kompiuteryje, o „debesies“ laikmenoje, prie kurios kompiuteris tik įjungus iškart ir prisijungs.

Tačiau 2011 m. pasirodę pirmieji taupūs nešiojamieji kompiuteriai su „Chome OS“ turėjo gerokai daugiau minusų negu pliusų. Tai, kad jis greitai įsijungia, sistema atsinaujina pati, o kainą galima mažinti, nes nereikia galingo procesoriaus, niekaip neatsvėrė to, kad esant lėtam interneto ryšiui paprasčiausias nuotraukas iš fotoaparato į „debesį“ tenka krauti valandas, o maksimaliai atpiginta „geležis“ pasirodė per silpna ir stigdavo tiek žaidžiant didesnio grafinės plokštės pajėgumo reikalaujančius žaidimus, tiek žiūrint HD filmus. O ir operacinė sistema, kuri iš esmės buvo „Chrome“ naršyklė, turėjo per daug trūkumų, jau nekalbant apie prastą estetinį vaizdą.

Praėjo metai ir „Google“ nebenori kartoti senų klaidų. „Chromebox“ pajėgumų tikrai pakaks tam, kam jis skirtas. 1,9 GHz Intel Celeron procesorius vargtų su „Windows“, tačiau „Chrome OS“ tai reaktyvinis lėktuvas – didesnę pajėgumų dalį, reikalingą programoms veikti, prisiima „debesies“ serveriai. 4GB RAM atmintinė, 16 GB SSD diskas, kuris, tiesa, neskirtas asmeninių failų kopijavimui – juos dera laikyti „debesyje“, be to, galima prijungti išorinę laikmeną. 2 monitorių pajungimo lizdai, palaikantys ir HDMI, bei vienas DVI lizdas. 6 USB jungtys, bevielės „WiFi“ ir „Bluetooth 3.0“ jungtys. Visa tai sudėti į stačiakampę 19x19x3,3 cm dydžio dėžutę. 1,2 kg sveriantis pigiausias modelis kainuoja 329 dolerius. Tiesa, klaviatūra ir pelytė parduodamos atskirai. 

Jau matau sarkastiškus „Apple“ gerbėjų šypsnius – praėjus septyneriems metams po to, kai buvo pristatytas „Mac Mini“, „Google“ jį „išrado“ vėl. O tai, kad gamintojas „Samsung“ tik pila alyvos į ugnį – kas nežino visų tų bylų dėl kopijavimo? Tačiau „Mac Mini“ gerbėjams rekomenduotume dar kartą pažvelgti į šio gaminio kainą. Tiek pagal ją, tiek pagal galimybes, „Chromebox“ greičiau konkuruoja su kitos „Google“ sistemos – „Android“ – pagrindu veikiančiais namų kompiuteriukais, kurių irgi pasirodo vis daugiau.

Vienas išskirtinių „Chromebox“ bruožų – galimybė prijungti net du HD skiriamosios gebos 30 colių įstrižainės monitorius – retas gaminys už tokią kainą tai sugeba. O ir išmėginę pirmąsias „Chrome OS“ versijas bei pakraupę nuo jų prastumo, turėtų žvilgterėti dar kartą – 19 (taip, devynioliktoji!) atnaujinta „Chome“ operacinė sistema vis mažiau skiriasi nuo tradicinių ir įprastų.

Naujausia „Chrome OS“ leidžia susikurti savo ekrano tapetus, didinti, mažinti, atverti bei užverti programų langus (iki šiol tokia įprasta funkcija šioje sistemoje buvo labai komplikuota). Negana to, dabar galima tvarkyti dokumentus atsijungus nuo tinklo, o ekrano apačioje sudėti greitojo programų paleidimo ikonėles. Be to, tiesiai į sistemą jau „įsiūta“ „Google+“, „Google Music“, „Hangouts“ (tiesioginio susirašinėjimo programa tiems, kurie labai neturi ką veikti), paprastutė nuotraukų tvarkyklė, muzikos grotuvas ir nuotolinio prisijungimo prie kito kompiuterio programa. Taigi, kūrėjai numatė, kad savininkas kažkur turi ir kompiuterį su „Windows“, tad dabar iš „chrome OS“ galima paprastai per atstumą prie jo prisijungti ir valdyti, lyg dirbtum tiesiogiai.

Naujausias „Chrome“ kai ką pasiskolino ir iš „Android“ – ekrano apačioje yra tokia pati ikonėlė, kaip visuose „Android“ įrenginiuose, kurią paspaudus atsiveria didelis langas, rodantis visas sistemoje esančias programėles. Aišku, visos jos vis tiek veikia naršyklėje, tačiau taip kur kas patogiau, negu naudotis naršyklės nuorodomis.

Aišku, už sistemą, kuri persikrauna per 10 s ir nereikalauja didelių resursų bei energijos sąnaudų, tenka kažkuo ir susimokėti. Vis dėlto, atmetus kai kurias nereikalingas grožybes (kintančius tapetus, galimybę bet kur ekrane numesti greituosius prisijungimus prie svarbių failų ar interneto svetainių), pagrindine problema tampa darbas neprisijungus prie tinklo. Dokumentus tvarkyti taip galima, tačiau privalu iš anksto, dar esant tinkle, pasižymėti, kuriuos norėsi matyti atsijungęs. Namų kompiuteriui tai nėra tokia jau didelė bėda, kaip nešiojamame – internetas dažniausiai stabilus. Tačiau, kol Lietuvoje nėra normalios filmų nuomos internete bei kitų Vakaruose įprastų paslaugų, ši dėžutė negali parodyti visų teigiamų savo savybių.

Iš esmės „Chromebox“ turi tik du pliusus – jis pigus ir naudoja mažai elektros. Tačiau įprasti kompiuteriai vis pinga, o kol toks sąnaudų skirtumas realiai atsispindės elektros sąskaitoje, spėsime pakeisti visus savo kompiuterius ir televizorius. Taigi, kol kas šią dėžutę galiu įsivaizduoti, kaip įrankį, pakeičiantį kokios nors kompanijos, kurios darbuotojai dirba namuose, kompiuterius. Kaip trečią rimto kompiuterių entuziasto aparatą namuose. Arba kaip priedą, praplečiantį HD LCD televizoriaus funkcijas. Tik štai, tokių itin pigių ir taupių kompiuterių rinka sparčiai pildosi.

Kažkodėl man patrauklesnis atrodo USB rakto dydžio dviejų branduolių procesoriumi bei „WiFi“ jungtimi aprūpintas ir „Android 4.0“  operacinę sistemą naudojantis „FXI Cotton Candy“ (kaina apie 200 dolerių). Arba tik 74 dolerius kainuojanti labai panašių duomenų kinų kopija MK802 (žr. antrą video). Tiesa, pigesnis kinų gaminys nepalaiko programėlių parduotuvės „Google Play“, tačiau kada lietuviui tokie niekai trukdė?