Technologija
Kadangi dėl laimingo atsitiktinumo tapau vienu iš kokio 100 lietuvių, pabuvojusių vėjo jėgainės bokšto viršūnėje sumontuotame generatoriuje, lyg ir privalau jį pristatyti.
Patys bokštai, generatoriai ir iš itin lengvo medžio bei epoksidinių dervų klijuoti sparnai buvo pagaminti „Siemens“ gamykloje Danijoje. Lietuvoje juos surinko irgi Danijos specialistai.
„Lietuviai tik paruošė vietovę, infrastruktūrą, išvedžiojo kabelius, betonavo pamatus, – pasakojo jėgainę prižiūrintis inžinierius, kol įsispraudę į miniatiūrinį, vibruojantį ir grėsmingai girgždantį liftą kilome bokšto vidumi į viršūnę. – Čia reikia viską atlikti itin preciziškai. Vienoje vietoje darbininkas tempdamas kabelį pažeidė jo šarvą. Na, žinote, kaip ir mūsiškis – apvyniojo izoliacija, „sueis“. O per srovės bandymus tiekiama tokia įtampa, kad toje vietoje tik bum - kibirkštys. Ir tenka viską keisti.“
Viršuje paaiškėja, kad iš apačios regima dėžutė yra vidutinio mikroautobuso dydžio. Apsauginiai kabliai klaikiai trukdo judėti, be to, beveik visą vidų užima generatoriaus mechanizmai. Užtat atidarius nukeliamą stogą atsiveria nuostabus vaizdas. Aišku, propeleris nesisuka – į veikiantį bokštą kilti griežtai draudžiama, o ir dabar saugumo instrukcija bei pasirašyti popieriai kėlė įtarimą, kad į viršų teks sliuogti rankomis bokšto išore. Išties nebuvo baisu, tik ankšta lifte, nors jei tas sugestų, kopti kopėčiomis į 100 m aukštį nelinkėčiau ir priešui.
„Tai 2,3 megavatų generatoriaus turbina, tad patalpa nėra erdvi. Jei būtų sumontuotas galingesnis, 3,3 MWh, vietos būtų daug. Jūrinio, 6 MWh, generatoriaus kabina išvis dviejų aukštų, – pasakojo inžinierius. – iš šalies atrodo, kad šis sukasi lėtai, tačiau sparnų galiukai lekia 700 km/h greičiu, tad karuselės montuoti nepatarčiau. Mes žiūrime, kad jie neviršytų garso greičio, tokiu atveju atsiranda nemalonus triukšmas.“
Optimalus generatoriaus darbui vėjas turi pūsti 12-13 m/s. Esant didesniam ar mažesniam, sparnai sukasi tokiu pat greičiu, tačiau elektros gamybos efektyvumas mažėja. Jei vėjas viršija 25 m/s, stabdžių sistema turbiną sustabdo. Inžinieriai užtikrino, kad joks uraganas ar žemės drebėjimas šiam statiniu nebaisus, kaip ir visuose įrenginiuose smulkių gedimų pasitaiko, tačiau likviduoti juos nėra sudėtinga – generatorius iš esmės nelabai skiriasi nuo kokio nors dyzelinio elektros generatoriaus, tik šį suka vėjas.
„Paleidus elektrines jų prižiūrėti nereikia. Jei kas nors sutrinka, valdymo centras gauna signalą iš kompiuterio ir iškviečiami specialistai. Pavyzdžiui, jei kas nors gyventų netoliese ir jį erzintų besisukančių menčių metamas šešėlis, galima suprogramuoti kompiuterį, kad kai saulė pasisuka ir meta šešėlį į namą, turbina pati sustoja, o šešėliui pasislinkus, vėl pradeda veikti, – sakė „Siemens“ atstovas M. Žilinskas. – Vienintelis garsas girdimas, kai mentė praskrieja arčiausiai bokšto, – toks lyg vytelė skrostų orą.“
Vietinių gyventojų baimės, kad karvės nesiduos kergiamos, paukščiai išnyks, o pienas prarūgs, jau išsisklaidė ir atidarymo ceremonijoje jie noriai vaišinosi su garbingais svečiais. Matyt, pagelbėjo ir atidarymo dieną savo gimtadienį šventusio „4 energia“generalinio direktoriaus Tado Navicko pažadėta dosni parama bendruomenei.
Anot M. Žilinsko, didesnio pajėgumo generatorių Lietuvoje statyti neapsimoka – nepakaks vėjo galios. Nebent tai būtų jūrinė jėgainė, tačiau jos kaina kur kas didesnė. O ir tos pačios „4 energia“ dar 2009 m. skelbti planai Baltijos jūroje statyti 800 megavatų vėjo jėgainę nuskendo bedugniuose valdininkų stalčiuose.
Politinė ekonomika
Užtat atominės elektrinės „Titanikas“ valdininkų stalčiuose neskęsta. Pradžioje, kaip paskutiniai kvailiai nebežinantys, kur dar giliau įlįsti Europai, sutikome turimą elektrinę uždaryti. Kam rūpėjo, kad išnykus kontroliuojamai ES priklausančiai atominei elektrinei šiame regione tokią ims statyti gretimos valstybės? Po to sugriovėme vienintelį, nors ir efemerišką šansą ją pasistatyti išardydami LEO. Dabar isteriškai rezgame planus investuoti milijardus į tai, ko Japonija galutinai atsisakė.
Paklaustas, ar Lietuva, investavusi į ekologines elektrines tiek pat, kiek planuoja sukišti į atomą, tikrai gautų gerokai mažiau energijos, „Siemens“ atstovas pamąstęs atsakė, kad greičiausiai būtų atvirkščiai. Juolab kad ir ES parama ekologiniams projektams kur kas didesnė negu atominėms elektrinėms. Pamėginkime paskaičiuoti.
Numatoma 1350 megavatų atominės elektrinės kaina – 17-20 mlrd. litų. Optimistai skaičiuoja, kad reaktorius veiks 60 metų, o kuro kaina sudarys iki 3 ct/kwh.
Palyginę paleistos vėjo jėgainės kainos ir galios santykį, galime paskaičiuoti, kad tokią pačią galią iš vėjo išgautume už 7,5 mlrd litų. Aišku, vėjo jėgainės gyvuoja gerokai trumpiau, tad po 12-20 metų reikėtų statyti naują. Tačiau technologija vystosi itin sparčiai, tad kita tarnautų ilgiau, būtų pigesnė ir gamintų daugiau energijos. Tiek vėjo, teik atominės elektrinės aptarnavimas gana brangus, tad palikime lygiąsias, užtat vėjo jėgainei nereikia kuro.
Suprantama – vėjai nepastovūs ir tektų turėti atsarginį stabilios energijos variantą. Elektrinės užima daug vietos, savikaina kol kas aukštoka, užtat nereikėtų, kaip visiškiems veidmainiams paklaikus rėkti, kad Baltarusija rengiasi statyti atominę elektrinę šalia Lietuvos ir… patiems rimtu veidu rengtis ją statyti šalia Baltarusijos.
Tad gal ir galima skeptiškai žiūrėti į vėjo jėgainės atidaryme Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos asociacijos prezidento Artūro Skardžiaus rėžtą kalbą apie referendumą prieš atominę elektrinę ir atsinaujinančių išteklių pajėgumus, gal ir teisingi svarstymai apie ne tokį jau efektyvų tų vėjo jėgainių darbą bei efektyvų dotacijų rinkimą, gal generatoriaus gamyba sunaikina beveik tiek pat gamtos, kiek išgelbėjo jo oro neteršiantis darbas, tačiau…
Tačiau, stovėdamas ant vėjo jėgainės bokšto jaučiausi saugiau, negu jausčiausi stovėdamas ant atominės elektrinės kamino, ir žvelgdamas į karves apačioje žinojau, kad šis įrenginys net sprogęs nepavers jų dvigalvėmis mėsėdėmis…