Kiek laiko užtruks išgliaudyti tavo slaptažodį?

Kai pažiūri, kad klaikių saugumo spragų palikusios savo klientų duomenis leido pavogti tokios svetainės, kaip „LinkedIn“ ar eHarmony.com, supranti, kad atsainus požiūris į slaptažodžius gali prastai baigtis. Tuomet jau ir pykti, kad tos prakeiktos svetainės reikalauja slaptažodžių ir su raidėmis, ir su skaitmenimis, nebesinori. Tačiau vis dėlto – kodėl ir raidės, ir skaitmenys, kodėl 6, 8 arba 10 simbolių? O gal dar geriau, jei įrašytum kokią „@“?

Įrašyti į slaptažodį skaičių tikrai verta, nes jis iš potencialaus pirato atima galimybę naudoti tiesioginę žodyno ataką, kai programa slaptažodį tikrina tiesiog mėgindama pritaikyti visus žodžius, esančius žodyne. Aišku, lietuvis dėl to šiek tiek saugesnis – viena vertus, daugelis naudosis angliškais žodynais, kita vertus, mūsų žodyne tiek raidžių, kurių į slaptažodį neįrašysi, kad pavargsi ranka žodžius į „zodzius“ keisti.

Na, o dabar paskaičiuokime, kiek svarbu, iš kelių ženklų tas slaptažodis sudarytas, ir ką keičia skaičių bei atsitiktinių simbolių naudojimas.

* Jei mėgins atspėti prisijungus tinklu ir siunčiant 1000 spėjimų per sekundę, užtruks 26 dienas.

* Jei mėgins atspėti ne per tinklą (pavyzdžiui, taip apsaugojai nešiojamąjį kietąjį diską), naudojant galingą kompiuterį, kuris per sekundę pateikia 100 mlrd. spėjimų, užtruks 0,0224 sekundės.

* Jei mėgins atspėti prisijungus per tinklą ir siunčiant 1000 spėjimų per sekundę, užtruks 119 tūkst. 228 metus.

* Jei mėgins atspėti ne per tinklą, naudojant galingą kompiuterį, kuris per sekundę pateikia 100 mlrd. spėjimų, užtruks 10 val. 30 min.

O įvedus kokį nors netikėtą simbolį, slaptažodžio spėjimas taps keletu laipsnių sudėtingesnis.

* Jei mėgins atspėti prisijungus per tinklą ir siunčiant 1000 spėjimų per sekundę, užtruks 240 metų.

* Jei mėgins atspėti ne per tinklą, naudojant galingą kompiuterį, kuris per sekundę pateikia 100 mlrd. spėjimų, užtruks 1 min. 15 s.

* Jei mėgins atspėti prisijungus tinklu ir siunčiant 1000 spėjimų per sekundę, užtruks 5 mlrd. 446 mln. metų.

* Jei mėgins atspėti ne per tinklą, naudojant galingą kompiuterį, kuris per sekundę pateikia 100 mlrd. spėjimų, užtruks 54 metus ir 6 mėn.

Taigi, lyg ir akivaizdu – kuo ilgesnis bei komplikuotesnis slaptažodis, tuo jis saugesnis, o 10 simbolių su skaičiais, raidėmis bei kitais simboliais išvis praktiškai neįveikiamas. Teisingai? Ne!

Bėda ta, kad grynai matematinį metodą taikytų kompiuteriai, jei juos valdytų Terminatorius. Tas, aišku, ir surūdytų normalų slaptažodį begliaudydamas, tad toks metodas jei ir turi šansų, tai nebent spėliojant PIN kodą. Keturių skaičių PIN turi tik milijoną galimų kombinacijų, ilgai netruks.

Duomenų vagių kompiuterius valdo žmonės, tad dažniausiai slaptažodžiai išgaunami visai kitais būdais.

Pripažinkime, daugelis slaptažodžius kuriame iš savo ar artimųjų vardų bei kokių nors svarbių datų kombinacijų. Dar gerai, jei sudursi du nederančius, pavyzdžiui, pusbrolio pravardę su „Titaniko“ nuskendimo metais. Gausi „GLOTKE1912“ - tegul ieško logikos. O štai „TITANIKAS1912“ jau kur kas lengviau nuspėjamas. Kaip ir pusbrolio vardas su jo gimimo data. Kiti naudoja savo telefono PIN kodą su vardu ir t. t.

Žodžiu, kai slaptažodyje koduoti dalykai kažkaip siejasi su mumis, jei ir lieka kombinacijų, tai tikrai ne tie trilijonai. Labai klaidinga manyti, kad slaptažodis „L0wATie5e“ kompiuteriui bus sudėtingesnis už žodį „LOVATIESE“ – ne, jį tik pačiam bus kur kas sunkiau atsiminti. Tad, jei jau nori kažko sudėtingo, geriausia pasiremti kažkuo atsitiktiniu, tačiau suvokiamu ir tik tau suprantamu. Pavyzdžiui, suskaičiuoji, kiek plytelių yra nuo šaligatvio iki laiptinės, prie to parašai pikčiausio kaimyno pavardę ir savo automobilio numerį. Arba tiesiog bet kokią nerišlią frazę iš suprantamų žodžių – spėlionių begalybė, o užmiršti nepavyks.

Didžiausias, tačiau pats įprasčiausias mūsų nusikaltimas prieš saugumą – visur nuolat naudoti tą patį, lyg ir pakankamai sudėtingą, slaptažodį. Būtent nusprendę susirinkti tokius slaptažodžius, kad vėliau išmėgintų laimę, ar nepagavo kokio kvailio, nusikaltėliai kartais sukuria nemokamas ir patrauklias svetaines (su paveikslėliais, erotika, parsisiunčiamomis nemokamomis programomis, muzika ir t. t.), kuriose reikia prisiregistruoti pateikiant savo elektroninį paštą ir susikuriant slaptažodį.

Naivus pilietis taip ir pasielgia – niekas juk pinigų iš jo nereikalauja – gal gauna to, ko tikėjosi, gal aptinka, kad tai apgaulė ir sėdi sau ramus. O svetainės savininkai jau turi tūkstančius slaptažodžių. Lieka juos sugretinti su elektroniniu paštu, išmėginti, ar nepadės tas pats slaptažodis prisijungti prie to pašto paslaugos, o jau ten - koziriai į rankas. Iš laiškų nesunku gauti adresus, ką ir kur pirkote, bei prisijungimus prie pirkimo svetainių. Patekus ten priartėjama prie pat pinigų – lieka įsitikinti, ar tik ne tas pats slaptažodis saugo interneto banko (pavyzdžiui, „PayPal“) ar vieno paspaudimo parduotuvės (pavyzdžiui, „Google Play“) dureles.

Taip žmogus nė neįtardamas gali nusikaltėliams pats padovanoti savo slaptažodį ir tik dėl to, kad visur naudoja tą patį, arba labai nežymiai pakeistą. Ir jokios apgaulės.

Rimtesni nusikaltėliai laužiasi į smulkių paslaugų interneto parduotuves, kur tie patys slaptažodžiai guli prasčiau apsaugoti, kuria fiktyvias prisijungimo svetainių kopijas siuntinėdami laiškus su reikalavimu skubiai keisti slaptažodį, ieško kompiuteryje slypinčio tinklo kodo ir t. t.

Taigi, norėdamas būti saugus turėtum kiekvienam prisijungimui kurti kitą slaptažodį ar bent jau slaptažodžiu saugomus duomenis padalinti į svarbius ir nesvarbius. Svarbiems – tiems, kurie saugo pinigus ar slaptą informaciją, kurti atskirus, sudėtingesnius slaptažodžius. O tai, ką laikai nesvarbiu, visokioms svetainėms ir t. t., galima naudoti vieną ir tą patį, lengvai įsimenamą.

Nereikėtų ir meistrams nešti savo kompiuterio prieš tai nepašalinus duomenų. Aišku, absoliuti dauguma meistrų visiškai sąžiningi, tačiau faktas, kad gavus į rankas net apsaugotą įrenginį, rasti jame paslėptus slaptažodžius tikrai nėra sudėtinga.

Taigi, kaip supratote, taisyklės nesikeičia – kas nesisaugo, tas nukenčia, o kas nemąsto, tą gyvenimas skriaudžia. Ir šiaip, kai kitą kartą suvesite savo slaptažodį prisijungdami prie kokios nors vogtų filmų ar muzikos dalinimo svetainės, neužmirškite, kad ją valdo ne patys sąžiningiausi žmonės, o pats dalyvaudamas vagystėje negalėsi net skųstis, kai būsi apvogtas. Slapti žodžiai dėl to ir sakomi tik patikimiausiems, kad liktų slapti.