Dvylikoje Lietuvos miestų prie įvairių prekybos centrų jau įrengti 35 automatiniai terminalai. Taigi, jei pamatėte oranžinę spintą su daug įvairaus dydžio stalčiukų, kurios vidury įrengta kažkas panašaus į bankomatą, neskubėkite rišti prie jos troso ir kažkur vilkti nuvarytu „Golfu“ – pinigų viduje nė negali būti, o siuntinei… Ai, bet tai nesvarbu – mane užtikrino, kad nuvilkti nepavyks.
Pristatydami savo eksperimentą Lietuvoje Estijos pašto atstovai itin akcentavo, kad tai pirmasis jų žingsnis į užsienio rinką, o artimiausiu laiku planuojama tokiais terminalais sujungti Lietuvą, Latviją (ten jų dar nėra) ir Estiją (jau veikia 38 terminalai). Estijos ambasadorius Lietuvoje Tiit Naber pažymėjo, kad jo šalis – didžiausias investuotojas mūsų Respublikoje.
„Estijos paštas atvežė Lietuvos paštui konkurenciją, – džiaugėsi Estijos pašto tarnybos pirmininkas Meelis Atonen. – Tikiuosi lietuviai greitai supras, kad estai mažai kalba, tačiau daug dirba.“
Na, tai mes suprantame kiekvieną kartą, kai Taline atsiskaitome eurais, arba skambiname į Londoną „Skype“. Lygiai, kaip ir sekdami atominės elektrinės projektą, ar kultūros rėmimo padėtį, suprantame, kad lietuviai elgiasi priešingai. Tiesa, tai gausiai kompensuojame anekdotais, bet dabar ne apie tai kalba…
„Pasakysiu perfrazavęs seną posakį: „tai mažas žingsnelis žmonijai, tačiau milžiniškas žingsnis Estijos paštui.“, – savo kalbą pradėjo Estijos pašto valdybos pirmininkas, Aavo Karmas. – Daugelis pas mus dar nesuvokia, kad ateina nauja era. Ateina e-komercija, o trys šalys prie Baltijos jūros smarkiai atsilieka. Atsiliekame ne tik apsipirkimo skaitmeninėje erdvėje mąstais, bet ir elektroninių pašto paslaugų srity. Jei norime, kad žmonės dažniau apsipirktų internetu, reikia patikimo, greito ir nebrangaus pristatymo. Tam ir esame.“
Siuntiniai įkainuojami priklausomai nuo jų dydžio – yra trijų dydžių dėžutės. Maksimalus leidžiamas siųsti svoris – 30 kg. Taigi, netiks plazminiams televizoriams ar pilniems pieno bidonams. Tačiau nuolat niekur nespėjantiems, nekenčiantiems eilių ir nemėgstantiems kai kiti pro petį žvalgosi, ką čia turi lietuviams galimybė visiškai vieniems, be jokių aptarnaujančių žmonių ir bet kuriuo paros metu išsiųsti bei atsiimti siuntinį, tikrai turėtų patikti. O nutarę internetu įsigyti kokį nors sekso žaisliuką išvis galės lengviau atsidusti – nei tau kreivai žvelgiančio paštininko su vibratoriumi rankose tarpdury, nei baimės, kad dėžė atsidarys tiesiog pašte … Na, bet čia tik fantazijos. Apie praktinę tokio siuntimo pusę bei saugumą paklausinėjau „POST24“ direktoriaus Lietuvoje, Joona Saloover. Maloni smulkmena – pavardė mums neištariama, o vyras lietuviškai kalba, kaip čia gimęs:
Estijoje tokie terminalai jau veikia – kaip sekasi?
„Geriau negu tikėjomės. Kiekvieną mėnesį siuntinių per terminalus skaičiaus augimas yra apie 20 proc. ir šiuo metu tokiu būdu siunčiama apie 20 proc. visų siuntų. Šalies ribose siuntiniai ateina per parą, be to terminalus pastatėme patogiose vietose – prie prekybos centrų, degalinių. Kad tai būtų pakeliui į darbą ar namus, žmonės pakeliui galėtų ateiti, įdėti siuntą ir siųsti. O užsakant prekę internetu, galima nurodyti į kurį konkrečiai terminalą norite ą gauti, kur patogiausia pasiimti. Be to, užsakant siuntimą internetu, galima iškart ir atsiskaityti – tuomet nereikia prie terminalo neštis net savo banko kortelės.“
Ar galima bus į šį terminalą atsiųsti ką nors iš kito pašto?
„Siuntinius galima siųsti iš aparato į aparatą, arba galima išsikviesti kurjeri, kad jis perneštu į terminalą. Iš kito pašto į šį terminalą šiuo momentu siųsti negalima. Bet planuojame sujungti į vieną tinklą Latvijos, Estijos ir Lietuvos aparatus.“
Spėju, kad Lietuvoje daugiausia siuntinių keliauja tarp namų ir emigracijos vietos. Ar yra planas plėstis į Angliją, kitas Europos šalis?
„Manau, kad prieš plečiantis reikia, jog vidinis siuntimas vyktų taip, kad visi klientai būtų patenkinti. O jau kuomet pasieksime to rezultato, galėsime dairytis siuntimo į kitas šalis galimybės.“
Lietuvoje yra sutvėrimų, kurie mėgsta vogti bankomatus. Kiek šie terminalai yra saugūs?
„Labai saugūs. Visų pirma, čia nėra grynųjų pinigų. Ten yra 80 durelių. Jos nėra numeruotos ir niekaip nepažymėta, kurios užimtos. Jei mėginsi išlaužti vieną po kitos, sugaiši krūvą laiko ir nebus jokio tikimybės, kad rasi ką nors vertingo. O trečias dalykas – ten įmontuotos trys vaizdo kameros, kurios labai kokybiškai filmuoja. Estijoje jau esame padėję policijai sulaikyti nusikaltėlius – į šonus tos kameros mato labai toli.
Pašto siuntiniuose kai ką siųsti draudžiama – narkotikus, degius skysčius, ginklus. Čia juk nėra jokios kontrolės – galiu siųsti ką tik noriu?
„Iš tikrųjų juk ir pašte galite siųsti ką tik norite – dėžė užpakuota ir viskas. Tačiau yra draudžiamų daiktų sąrašas ir jis galioja viskam. Todėl siuntėjas visuomet atsako už tai ką siunčia – jei pasirodys, kad ten yra kažkas draudžiamo, policija turi teisę siuntinį atidaryti ir patikrinti.
Ir kaip siuntėjas sužino, kad siuntinys jau gautas? Nepasipils skundai, kad jie dingsta?
„Kai atvažiuoja mūsų kurjeris, jis turi specialų skenerį, kuriuo patikrina ar siuntinys iš dėžutės jau paimtas. Tie duomenys keliauja į mūsų sistemą ir siuntėjas, naudodamas internetine siuntinio sekimo sistema, gali sužinoti, kada buvo ta siunta atsiimta, kada atsidūrė sandėly ir kur iškeliavo toliau.“
Kiek darbuotojų jau turite Lietuvoje?
„Kol kas Lietuvos skyriuje įdarbinti aštuoni darbuotojai – pervežimais užsiima partneriai. Tačiau planuojame netrukus priimti daugiau žmonių.“
Na, štai – terminalai, kuriuos praminiau „paštomatais“, surinkus kodą automatiškai atsiveriančios bet kurios durelės, skeneriai, nuotolinis apmokėjimas… Na, nebūčiau patikėjęs, kad apie paštą kada nors reikės rašyti ne į transporto ar pašto karvelių bei trimitų, o į IT skyrių.