Kodėl Lietuvoje neįmanoma sukurti „Facebook“?

Ne paslaptis, kad verslas yra savotiška rizika ir bandymai. Matematiškai, kuo daugiau tų bandymų, tuo geriau sekasi ir tuo didesnė tikimybė gauti sėkmingų rezultatų. Paanalizavus ir pažiūrėjus, kiek 100 žmonių tenka naujų verslumo idėjų ir kompanijų, ne paslaptis, kad Amerika labai stipriai lenkia tiek senąją Europą, tiek ir Lietuvą.

Nei Lietuvoje, nei Europoje kol kas nėra palankių sąlygų atsirasti į „Facebook“panašioms įmonėms<br>V. Balkūnas
Nei Lietuvoje, nei Europoje kol kas nėra palankių sąlygų atsirasti į „Facebook“panašioms įmonėms<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Ilja Laurs, Pinigų karta

Jul 2, 2012, 11:15 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 12:27 PM

Požiūris į verslininką. Pirmiausia turbūt reikėtų išskirti požiūrį į verslininką. Neseniai skaičiau tyrimo duomenis, kaip žmonės mato verslininkus, ir akivaizdu, kad Lietuvoje didžiajai daugumai jie asocijuojasi daugiau su neigiamais dalykais: išnaudotojas, vagis ir panašiai.

Požiūris į eksperimentatorių. Iš kitos pusės, čia svarbi ir netolerancija nesėkmei, kuri veda prie baimės ką nors pradėti apskritai. Amerikoje verslininko socialinis statusas yra pakankamai aukšto lygio ir būti juo yra garbinga, vien pažiūrėjus į Silicio slėnį, kur yra daugybė žmonių, pradedančių verslą ir besitikinčių jį išvystyti iki tokio lygio kaip „Facebook“ ar „Google“. Tokio pat santykio čia Lietuvoje nematome taip pat, kaip ir Europoje.

Verslo aplinka

 Daug reikšmės turi ir verslo aplinka. Nauji verslai yra labai rizikingi projektai ir tokia savotiška kaina už inovacijas, ypač už sėkmingas inovacijas, kurią tenka mokėti visuomenei yra labai aukštas liberalizmo laipsnis. Visų pirma tai atsiliepia darbo įstatymuose ir darbo aplinkoje. Esant lanksčiai darbo aplinkai, yra net toks terminas „at-will“, kur ir darbuotojas gali kiekvieną sekundę pasakyti „nebedirbu“ ir išeiti, ir darbdavys gali atleisti darbuotoją tą pačią sekundę.

Toks liberalizmas priveda prie to, kad apskritai darbo santykių lankstumas yra labai aukštas. Mano galva, ypač naujam verslui tai yra kritiškai būtina. Nesiimu dabar analizuoti, ar socialinės to pasekmės yra geros, ar blogos, bet įvertinus paprastą dalyką, kad kai tu kuri naują verslą ir nežinai, ar jis veiks, ar neveiks, nežinai jo modelio, kiek reikės kokios srities darbuotojų, kiek jų tu galėsi išlaikyti ir galiausiai turi ribotą kapitalą, su kuriuo negali prisiimti tokių socialinių įsipareigojimų, kokių vos ne per prievartą reikalauja europietiški įstatymai, ne paslaptis, kad dauguma verslų siekia eksperimentuoti ir diegti naujoves būtent Amerikoje, nes ten samdymas yra lengvas.

Darbo teisės aplinka

Europoje dominuoja toks labai konservatyvus dalykas, kad daug žmonių, kurie turi geras idėjas ir galėtų kažką įdomaus padaryti, tiesiog to neapsiima. Darbo teisės aplinka čia yra daug palankesnė nusistovėjusiems korporacijų verslams, kur yra žinomi modeliai, yra prognozuojamas užimtumas, išskaičiuojama ir prisiimama rizika. Tokie dalykai tiesiog iš principo neįmanoma naujiems verslams.

Be abejo, turi įtakos ir kitos juridinės aplinkos detalės, pavyzdžiui, darbo reguliacija. Keistai skamba, bet Europoje daug dirbti yra nelegalu. Yra įstatymai, kurie sako, kad tu privalai dirbti ne daugiau nei 40 valandų per savaitę, tuomet paklausi savęs, ar tu gali sukurti tokį verslą, kaip „Facebook ar „Google“. Pažvelgus į jų istoriją atrastumėt, kad tokie verslai tiesiog negali būti sukurti, jei tu dirbi nuo 9 iki 18 valandos.

Pirmam etape, ypač kai kompanijoje nėra daug žmonių, tu privalai dirbti vos ne 24 valandas per parą. Europoje, kad ir kaip kvailai tai beskambėtų, tai gresia baudomis. Aš pats ne kartą esu susidūręs su Darbo inspekcija, kuri aktyviai stebi, kad neduok Dieve, tavo darbuotojai nedirbtų daugiau nei 8 valandas per parą, tu privalai tai įforminti, yra tam tikras limitas apskritai, kiek žmogus gali dirbti. Neseniai turėjau aiškinimąsi su Sodra, kad aš negaliu neimti atostogų, iš pradedančiojo verslo pozicijų tai atrodo kaip apsunkinančios aplinkybės.

Reguliavimas ir biurokratija

Lietuvoje ir Europoje pakankamai aukštas biurokratijos ir reguliacijos lygmuo. Pradedant nuo įstatymų, kurie apskritai reglamentuoja tavo verslą ir baigiant bendromis taisyklėmis, tokiomis kaip duomenų apsauga ir panašiai. Europoje yra labai daug reikalavimų, ypač tokioje jautrioje vietoje kaip internetas: duomenų apsauga, kaip turi būti užtikrintas privatumas ar asmens duomenų saugumas. Nesigilinant filosofiškai, ar toks aukštas reguliavimo lygmuo yra naudingas žmonėms ar ne, galima pasakyti, kad naujiems verslams tai yra labai apsunkinanti aplinkybė.

Vėlgi paėmus „Facebook“ pavyzdį ir turint omeny, kiek asmeninės informacijos jie kaupia, saugo ir prašo, ar toks verslas netgi teoriškai galėtų būti gimęs Europoj, kur asmens duomenų apsauga yra daug griežtesnė negu Amerikoj, tai yra didelis klaustukas.

Susidūrus su tuo, kiek yra žiniaraščių, saugos pažymėjimų ir sertifikatų, tavo verslo priežiūra: kokias ataskaitas tu privalai teikti, kiek reikia užpildyti įvairių formų ir tavo veiklos reguliavimų: kaip turi atrodyti tavo duomenų bazės, ką tu gali daryti ir ko negali, tai vėlgi kai yra nusistovėjęs verslas ir tu gali pasamdyti buhalterę ar juristą, kuris su visu tuo susitvarkytų, tai yra normalu, bet jeigu imtume tipinį amerikietišką „startupą“ (pradedančiąją įmonę), kur dirba 3-4 studentai ką tik iš universiteto ir tokių žinių neturi, tai yra pakankamai sunkus dalykas susitvarkyti su visais reguliavimais ir tam tikra grupė verslų tiesiog iš principo nėra įmanoma dėl sudėtingų ir per griežtų reguliavimų.

Kodėl kurti verslą Lietuvoje gerai?

Ne kartą apie tai mąsčiau ir priėjau tokią išvadą, kad Lietuvoje yra unikali aplinka naujoms idėjoms kurti ir bandyti. Visų pirma, visuomenė yra daug daugiau techniškai pažengusi negu ta pati Amerika. Galima taip pat paminėti, kad per paskutinius 10-15 metų mūsų šalyje buvo pakankamai aukštas kompiuterinio piratavimo lygmuo, paanalizavus darbingo 20-30 metų amžiaus jaunuolius, tai praktiškai visi bus išaugę prie kompiuterių, prikištų begale programinės įrangos, kuri amerikiečiui galbūt kainuotų šimtus tūkstančių dolerių.

Dažnas žino, kaip perinstaliuoti „Windows“, „Linux“, suderinti naršyklę ar įdiegti draiverius, ko paprastai Amerikoje niekas nedaro. Galimybė paragauti profesionalios programinės įrangos čia atsiranda universitete kartą per savaitę laboratorijoje kiek kiekvienam yra leidžiama, nes tai yra labai brangūs paketai.

Palyginus mūsų ir Amerikos paauglius, kurie sportuoja, važinėja po disneilendus ar jūras, tai vidutinis Lietuvos paauglys gyvena 2 kambarių bute, sėdi sau arba kieme, arba kambary, kur yra internetas ir kompiuteris, praleidžia daug daugiau laiko ten ir naudojasi geresne programine įranga ir pats pakeičia procesorių ar ką nors panašaus.

 Tad galima sakyti, kad techninė pažanga čia įsiskverbė daug daugiau, greičiau ir giliau nei Amerikoje ir mes tokioms techninėms naujovėms esam labiau imlūs. Tad ir bet kokie verslai, kurie siūlo IT paslaugas daug greičiau gali surinkti vartotojų bazę.

Be to, hakerių karta generuoja daug daugiau idėjų ir inovacijų lygmuo yra daug aukštesnis, nes jiems ne naujovė, kaip atrodo programavimo kalbos, grafikos paketai ar žaidimų varikliai. Inovacijų lygmenyje tai yra labai paranku.

 Be abejo, prie to galima priskirti ir labai pažengusią techninę struktūrą, ne kartą buvo sakyta, kad Lietuvoje internetas yra labai aukštos kokybės, galima gilintis, ar tai dėl to, kad yra aukšti reikalavimai, ar dėl to, kad mes įpratę per internetą siųstis filmus ir tam reikia didelio greičio, bet amerikiečiui paprastai to visai nereikia ir jam pakanka paprasto ryšio. Nesvarbu, kokios priežastys, bet rezultatas yra toks, kad infrastruktūra yra išvystyta pakankamai gerai ir įkurti verslus, kurie reikalauja gero interneto ryšio aplinka tiek vartotojų, tiek kūrėjų, tiek infrastruktūros prasme yra labai gera.

Reikia pažymėti, kad kai Lietuva įstojo į Europos sąjungą, teisinė aplinka pasidarė daug saugesnė, nei prieš tai. Vis vien bet koks verslas anksčiau ar vėliau reikalauja santykių ir su juristais, ir su investuotojais, ir partneriais, tad ne paslaptis, kad kompanijos kaip Nokia ar kitos, smagiau ir greičiau eina į šalį su pažįstama jurisdikcija, kur bent jau teoriškai galioja tie įstatymai, kurie jiems yra pažįstami. Europos teisė pirmauja ir Lietuvoj, tad tokių partnerysčių galima sukurti daug greičiau ir daug geriau.

Be abejo, svarbi ir geografinė padėtis. Žiūrint, kur mes su naujais verslais konkuruojame kaip šalis, paėmus Aziją ar Indijos rinkas, tai aišku, kad patogiau verslus kurti Lietuvoje, sudarai partnerystę ir skrydis įmanomas iš praktiškai bet kurio Europos miesto, todėl logistika yra daug geresnė. Dėl šių priežasčių Lietuvą išnaudoti kaip platformą naujoms idėjoms ir verslams yra patogu.

Kodėl kurti verslą Lietuvoje blogai?

Kita vertus, polinkis iš tų idėjų daryti verslus yra daug mažesnis. Tiems, kurie vis dėlto nori ir bando tą įgyvendinti, verslo pradžia yra daug sudėtingesnė. Ir jei jau tau pasisekė, esi sukūręs sėkmingą verslą, jį auginti pasaulio mastu iš tiesų yra sunkoka. Lietuvos rinka yra labai maža, tad specialistų tam tikrose srityje susirasti labai sunku, pavyzdžiui, duomenų bazių tvarkytoją ar vartotojų sąsajų kūrėją.

 Vyrauja specialistai, kurie po truputį išmano visose srityse: tvarko duomenų bazę, šiek tiek programuoja ir dizainą truputėlį kuria, nes poreikis kiekvienam specifiniam darbui yra labai ribotas ir siauros srities specialistai tiesiog negalėtų čia išgyventi.

Kuriant naujas kompanijas, keli žmonės privalo daryti viską, tačiau kai atsiranda poreikis judėti link pasaulinio masto kokybės, tada tau reikia specialisto, kuris turi 20 metų patirties kuriant duomenų bazę. Bet kurios iš Baltijos šalių sąlygomis tai yra pakankamai sunku.

Lietuvoje, kaip ES šalyje yra pakankamai sudėtingos verslo sąlygos tiek kurti, tiek plėsti verslą. Lietuvoje skirtingai nuo Vakarų Europos yra unikali galimybė naujas geras idėjas išbandyt ant labai pažangių vartotojų, tačiau, kai tavo idėja yra sėkminga ir tu ją nori plėsti globaliai, tai mano galva, neišvengiamai reikia žiūrėti į kitas aplinkas.

www.pinigukarta.lt

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.