Armėnai televizorius perka su „Skype“, lietuviai dairosi į kainą

Ar lietuviai namuose turi daugiau televizorių nei Izraelio gyventojai? Kokius televizorius perka Armėnijoje? O Gruzijoje? Nors daugelis vis garsiau kalba, kad apskritai nebežiūri televizoriaus, tačiau skaičiai rodo visai ką kita. Vienuolikoje šalių už televizorių pardavimą atsakingas Giedrius Martusevičius pasakoja apie Centrinės Azijos, Kaukazo ir Baltijos šalių televizorių rinkoje vyraujančias tendencijas. Jei televizorių rinkoje atsiranda kas nors nauja ir įdomaus, tikėtina, kad estai pinigų tam nepagailės. Tuo tarpu latviai dar taupesni už lietuvius ir dar atsargiau renkasi prieš įsigydami.

Daugiau nuotraukų (1)

Viktorija Vosyliūtė

Aug 14, 2012, 12:05 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 9:22 AM

Philips“ televizorių komercijos vadovas G. Martusevičiaus pusę darbo laiko praleidžia keliaudamas. Keturiolika metų elektronikai paskyręs vyras tikina, kad televizorių pardavimas mūsų šalyje išlieka stabilus.

Lietuvoje - du, Izraelyje - keturi

Lietuviai televizorių renkasi labai apdariai – domisi, lygina ir ieško mažiausios kainos. Dažniausiai prieš pirkdami apvažiuoja daugybę parduotuvių, kol randa 50 Lt pigesnį televizorių.

Tačiau tokie gudručiai neapskaičiuoja, kad taip rinkdamiesi šimtinę išleidžia vien degalams. Tiesa, internetinės elektronikos parduotuvės lietuvių elgseną renkantis naują televizorių kiek pakoregavo – dabar geriausios kainos galima ieškoti tiesiog naršant.

Nors vis dažniau iš kolegų ar draugų galima išgirsti, kad jie televizoriaus nežiūri, tačiau televizorių verslo ekspertas su tuo nesutinka.

„Žmonės žiūri televizorių. Atsisiunčia iš interneto filmus, žiūri juos iš laikmenų. Galbūt mažiau žiūrimos tiesioginės laidos, nes daugelis užsiėmę, bet jie tas laidas vis tiek vėliau peržiūri, juk visi naujausi televizoriai yra išmanieji – laidas galima įsirašyti ar žiūrėti internetu.“ – sako G. Martusevičius.

Lietuviai namuose vidutiniškai turi po du televizorius. Pavyzdžiui, Izraelyje vienuose namuose jų rastume tris ar keturis.

Armėnams reikia „Skype“, žydams – 3 D akinių

Jei lietuviams labai svarbi kaina, tai armėnams svarbiausia, kad per televizorių turėtų galimybę naudotis pokalbių programa „Skype“. „Kadangi nemažai armėnų gyvena užsienyje, todėl jiems svarbu, kad televizorius turėtų „Skype“ funkciją“ ,– paaiškina už televizorių pardavimą Armėnijoje atsakingas G. Martusevičius.

Gruzinams nereikalingi 3 D efektą sukuriantys akiniai. Televizorių, per kuriuos galima stebėti filmus trimačiu vaizdu, gruzinai neperka, tačiau tokie televizoriai ypač populiarūs Izraelyje. Juos žydai mielai perka, ypač jei akiniai pridedami nemokamai.

Lietuvos kaimynai estai iš vienuolikos šalių, kurioms pašnekovas kuria televizorių pardavimo strategiją, labiausiai imlūs technologijoms. Jei televizorių rinkoje atsiranda kas nors nauja ir įdomaus, tikėtina, kad estai pinigų tam nepagailės. Tuo tarpu latviai dar taupesni už lietuvius ir dar atsargiau renkasi prieš įsigydami.

Pusę televizoriaus kainos sudaro ekranas

Pusę televizoriaus kainos sudaro ekranas, o likusią dalį dizainas, kitos dalys, rinkodara. Televizorius gali brangti dėl muitų ir transportavimo išlaidų, todėl kai kurių gamintojų televizoriai Izraelyje yra brangesni nei Europoje.

Visame regione kainas gamintojai stengiasi išlaikyti vienodas, nes jei lietuvis pastebėtų, kad toks pat televizorius Vokietijoje ar Lenkijoje kainuoja trečdaliu pigiau, būtinai nuvyktų ir jį nusipirktų užsienyje.

Televizorių lietuvis keičia kas dešimt metų. Šiuo metu vidutinė televizoriaus kaina yra apie 1000 Lt.

Vien „Philips“ televizorių pernai mūsų šalyje parduota apie 160 tūkst. vienetų, o įprastai per metus jų parduodama apie 100 tūkst. vienetų. Galbūt artėjant spalio pabaigai, kai Lietuvoje bus išjungta analoginė televizija, žmonės perka modernius televizorius bijodami išvysti tamsą  kineskope.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.