Dabar gi mes turime ir „iPad Mini“ – gerokai (beveik dvigubai) mažesnį, lengvesnį prietaisą su tokios pačios raiškos ekranu kaip antrosios kartos „iPad“ ir gebantį naudoti visas „iPad“ šeimai sukurtas programas. Na, ir pigesnį, žinoma.
Klausimų, kurį modelį rinktis, staiga padaugėjo. Ar labai svarbu didesnis ekranas? Ar man reikia „Mini“, jei aš turiu „iPhone“ ar kitą išmanųjį telefoną? Ar galiu su „Mini“ daryti tą patį, ką galiu su „viso dydžio“ planšete?
Atsakymai į šiuos klausimus labai priklauso nuo to, kokį vaidmenį savo planšetei paskyrėte (tikiuosi, skaitėte praėjusį „iPad“ serijos rašinį apie jo paskirtį). Juk ir plaktukų esama įvairaus dydžio: vieni skirti statybos darbams, kiti – juvelyrikai.
Visas paveikslas
Šiandien dauguma išmaniųjų įrenginių (įskaitant kompiuterius) yra universalūs, todėl lemiamą reikšmę parenkant funkcijas jiems turi jų dydis ir patogumas naudoti vienomis ar kitomis sąlygomis.
Jei kuriate skaitmeninės grafikos darbus, jums reikalingas didelis ekranas, kurį turi stacionarieji kompiuteriai. Jauniems ir judriems nešiojamasis kompiuteris visiškai pakeičia „stalinį“. Planšetės sparčiai braunasi į tas sritis, kurioms apčiuopiama klaviatūra nėra pagrindinis privalumas. Na, o išmanieji telefonai pelnė mūsų simpatijas dėl itin kompaktiško dydžio ir priemonių bendrauti.
Sužinoti transporto tvarkaraštį, nupirkti bilietus į koncertą, atsakyti į skubų laišką ir atlikti dar daugybę kasdienių funkcijų gali jie visi. Tad iš esmės mes renkamės tokį technikos „kokteilį“, koks geriausiai atitinka mūsų gyvenimo ir darbo būdą.
Kiekvienam pagal poreikius
Nekukliai pateiksiu savo pavyzdį. Pagrindinius darbus namuose dirbu su 24 colių stacionariuoju „iMac“. Man jo didelis ekranas yra pagrindinis privalumas, kaip, beje, ir didelė diskų talpa bei darbo sparta. „iMac“ yra tarsi mano asmeninių duomenų ir darbų centras.
Prieš kelerius metus įsigijau nešiojamąjį „MacBook“, nes skaitau paskaitas universitete, kur man paprasčiau naudoti savą kompiuterį, nei nešiotis skaidres „atmintukuose“. Čia pat pasižymiu studentų vertinimus ir kitas pastabas, peržiūriu el. paštą, surandu reikiamą informaciją internete.
Tačiau įsigijęs „iPad“ (dar pirmosios kartos) supratau, kad veik viską, ko man reikia, galiu už namų sienų padaryti su juo. Svarbus privalumas – planšetė sveria kur kas mažiau, nei nešiojamasis kompiuteris.
Taigi mano išmaniajame ūkyje prietaisai išsirikiavo taip: stacionarusis (pagrindiniai darbai) – „iPad“ (kelioninis prietaisas) – telefonas (bendravimas ir „greiti atsakymai“).
Jei mano pagrindinis kompiuteris būtų nešiojamasis, vietoje tradicinio dydžio „iPad“ veikiausiai rinkčiausi „iPad Mini“. Tarp šių įrenginių yra pakankamas „dydžio žingsnis“, kad jų funkcionalumas veik nepersidengtų.
Man regis, kad nešiojamasis ir „iPad Mini“ yra šaunus jauno žmogaus rinkinys: jei nešiojamasis dažniausiai keliauja tik į paskaitas ar į darbą, tai „Mini“ gali visada būti kišenėje ar rankinėje. Tokiu atveju net nebūtina turėti itin galingą telefoną – kuo mažiau dubliuojamos funkcijos, tuo geriau jausite pasirinkę įrankius darbui ir pramogoms.
Dydžio faktorius
Planšetės dydis turi svarbos daliai naudojamų programų. Lyginant „iPad“ ir „iPad Mini“ galima būtų orientuotis pagal tokias sugretintas poras:
jei „iPad“ yra žurnalas, tai „Mini“ yra kišeninio formato knyga ar užrašų knygelė;
jei tradicinis formatas labiau primena stalo žaidimą šeimai, tai mažasis jo „brolis“ yra asmeninis žaidimų įrenginukas;
jei „iPad“ „namais kelyje“ laikytume kuprinę ar portfelį, tai „Mini“ tilps ir į striukės ar lietpalčio kišenę.
Galiausiai ne taip svarbu, kurį derinį pasirinksite – visi jie labai darniai veikia kartu. Iš dalies dėl to, kad naudoja suderinamas operacines sistemas, tačiau labiausiai dėl to, apie ką rašysiu kitame rašinyje – dėl dokumentų internete tarnybos „iCloud“. Nes, žinote, pasiteisinimas, kad dokumentas liko namų kompiuteryje šiandien jau nebėra įtikinamas.
