Taigi, vis dar netikintys, kad šiais metais didžiausiu programišių taikiniu tampa mobilieji įrenginiai ar jų naudotojai, pernelyg mėgstantys maigyti nežinomas nuorodas, savo kailiu gali įsitikinti, kokiu greičiu plinta asmeninius kontaktus kopijuojanti kenkėjiška programa.
Jei vis dėlto neatsispyrėte pagundai ir nuspaudėte žinutėje pateiktą nuorodą, į jūsų telefoną įdiegiama kenkėjiška programėlė, kuri nuskaito visus jūsų kontaktus ir jiems, jau jūsų vardu, pati išsiunčia tokią pačią virusinę žinutę. Taigi, iš esmės programa plinta efektyviau negu gripo virusas.
Apsisaugoti daug paprasčiau negu užsikrėsti – tiesiog nereikia nepasitikslinus spausti jokių nuorodų, kurias kažkoks draugas jums siunčia pridėjęs rusišką aprašymą. Tiesa, tai, kad ši žinutė lydima teksto rusų kalba, galima laikyti sėkme – visiškai nesudėtinga tą patį perrašyti ir lietuviškai.
Užkrėstas telefonas savininkui gali padaryti ir finansinių nuostolių. Jei neturite SMS plano, vien visiems kontaktams išsiųstos žinutės kainuos ne vieną litą. Be to, programėlė tuos kontaktus gali pateikti ir renkantiems duomenis asmenims, kurie vėliau užvers juos nepageidaujamais brukalais.
Net per žioplumą ar skubėjimą netyčia paspaudę nuorodą, galite pernelyg nesijaudinti, jei turite atnaujintą antivirusinę programą – ji tiesiog turėtų blokuoti mėginantį įsirašyti į telefoną virusą ir pateikti įspėjimą, kad ši programėlė kenkėjiška.
Jei virusą jau pasigavote, geriausia būtų iškart telefono nuorodose atjungti savo mobilųjį ryšį ir mobilųjį internetą, prisijungus prie bevielio interneto iš programų parduotuvės atsisiųsti patikimą antivirusinę programą ir su ja patikrinti telefoną. Tik pašalinus įsirašytą virusą, galima vėl prisijungti prie mobiliojo ryšio.
Labiausiai virusų pažeidžiamos „Android“ sistemos telefonams „Google Play“ programėlių parduotuvėje rasite bent dešimtis nemokamų antivirusinių programų. Kurią rinktis konkrečiai, nuspręskite patys. Siūlome atsižvelgti į programėlės populiarumą (parsisiuntimų skaičių) ir vartotojų atsiliepimus. Daugiau apie tai rašėme čia.
Būkite budrūs, įspėkite draugus ir neįrašinėkite į telefoną nieko, ko sąmoningai neatsisiuntėte patys.
Nuo viruso nėra apsaugoti ir kompiuteriai
„Bitės“ atstovė žiniasklaidai Laura Bielskė pataria neatidarinėti nuorodų ir žinutėse su kitokiu tekstu – geriau ją atsiuntusio draugo paklausti ar tikrai jis siuntė tą žinutę.
Be to, atsargesni turėtų būti ir kompiuterių vartotojai, nes šis virusas jau pastebėtas ir „Skype“ pokalbių programoje ir socialiniame tinkle „Facebook“. Jei virusas užkrėtė telefoną, jį išvalyti galima dviem būdais.
Pirmasis – įdiegti telefonams pritaikytą antivirusinės programos versiją ir virusą pašalinti, naudojantis šia programa. Antrasis – išsisaugojus telefono duomenis, ištrinti visą informaciją telefone ir atminties kortelėje.
„Gavus nuorodą iš draugo iškart norisi pažiūrėti, ką jis atsiuntė, bet vartotojai turi būti atidūs. Žinutės gali būti siunčiamos siekiant pavogti telefone saugomus kontaktinius duomenis. Paprastai, jie yra naudojami brukalams platinti. Vartotojai turėtų būti itin budrūs, nes virusas SMS žinutes siunčia nepaliaujamai ir gali išauginti mobiliojo ryšio sąskaitą“, – sakė L. Bielskė.
