„Samsung“ užsakymu Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad lietuviai ir rinkdamiesi išmaniuosius įrenginius nepasiduoda aklai madai, remiasi šaltu išskaičiavimu bei ūkišku racionalumu. Absoliuti dauguma tautiečių nurodo, kad pirktų universalų kompiuterį, tinkamą visiems gyvenimo atvejams.
Spėju, kad visiems, kas skaito šią žinią, kompiuteris seniai nebėra tik darbo priemonė. Jis tapo neatsiejamu laisvalaikio atributu, biblioteka, gidu ir parduotuve, kuri nuolat po ranka.
Atrodytų, puiku – perki sau planšetinį kompiuterį, o darbe sėdi prie galingo „traktoriaus“. Tačiau apklausa rodo, kad lietuviai mąsto kiek kitaip. Nors jutiklinio valdymo įrenginiai baigia užvaldyti rinką, didesnė Lietuvos gyventojų dalis linkusi pasikliauti laiko patikrintais sprendimais.
Bent pusė Lietuvos gyventojų pageidauja fizinės klaviatūros, o net 40 proc. vidutinio amžiaus respondentų (42-45 m.) darbo reikmėms rinktųsi atrodytų jau grimztantį į praeitį stacionarųjį kompiuterį.
„Samsung ATIV“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų (64 proc.) renkantis kompiuterį svarbiausia, kad jis būtų universalus, t.y., tinkantis tiek darbui, tiek laisvalaikiui, o geriausiai jų poreikius tenkintų kompiuteris, kurį galima naudoti tiek kaip planšetinį, tiek kaip nešiojamąjį (50 proc.).
Sparčiai populiarėjantys planšetiniai kompiuteriai lietuviams tinkamiausi atrodo laisvalaikio pramogoms – juos rinktųsi beveik trečdalis respondentų (29 proc.). Tačiau nešiojamuosius kompiuterius laisvalaikiui pasirinktų 39 proc.
Nors dauguma apklaustųjų mano, kad įrenginio valdymo patogumas mygtukais ar liečiant ekraną labiausiai priklauso nuo naudojimo situacijos, vyrams patogesnis įrenginio valdymas liečiant ekraną (14, 6 proc.), o moterims – valdymas mygtukais (23, 3 proc.)
Svarbiausios savybės, į kurias lietuviai atsižvelgtų pirkdami kompiuterį:
1. Galingumas – 44,3 proc. respondentų,
2. Intuityvus įrenginio valdymas – 40,7 proc.
3. Kompiuterio mobilumas (galimybė vežtis kompiuterį į keliones, susitikimus su verslo partneriais ar draugais) – 40,5 proc.
„Samsung ATIV“ – specialiai lietuviams?
„Jaučiame augantį vartotojų poreikį visas reikiamas funkcijas rasti viename įrenginyje, neatsisakant kompiuterio galingumo ar klaviatūros, prie kurios pratę dauguma gyventojų. Būtent šiems vartotojams ir pristatėme naują prekės ženklą „ATIV“, - sako „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje, Simonas Skupas.
„Samsung ATIV“ įrenginiai yra nesudėtingai valdomi ir galingi, juose įdiegta „Windows 8“ operacinė sistema. Naujieji prietaisai turi įprasto nešiojamojo kompiuterio galimybes, bei prijungimo sistemą, kuri leidžia vartotojui be vargo rinktis, ką jis nori naudoti: nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį.
ATIV serijos kompiuteriai turi jutimui jautrų ekraną, kuris gali būti prijungiamas prie klaviatūros; taip pat naudojamas atskirai kaip planšetinis kompiuteris.
Kiti variantai
Kadangi apklausą atliko „Samsung“, tai ir išvadas pasidarė palankias sau. Tačiau panašius planšetinio ir nešiojamo kompiuterio savybes derinančius gaminius siūlo ne viena kompanija. Štai kelios ryškiausios alternatyvos:
„Dell XPS 12 Ultrabook“. Pagamintas iš aliuminio, „Gorilla Glass“ stiklo ir anglies pluošto šis nešiojamas kompiuteris lengvai virsta planšetiniu, apvertus specialiame rėme įrengtą ekraną. Kadangi klaviatūra neatsijungia, planšetė išeina sunkoka – 1,52 kg. Tačiau visos jungtys, galingesnė baterija, „Intel Core“ i7 arba i5 procesorius, „Windows 8“ operacinė sistema paverčia jį tikrai universaliu kelionės draugu 12 colių įstrižainės ekranu.
„Sony VAIO Duo Ultrabook“. Gaminami modeliai 11 ir 13 colių įstrižainės ekranais, kurie slinkdami gali uždengti klaviatūrą ir nešiojamą kompiuterį paversti planšetiniu. „Sony“ jau prekiauja šiais modeliais su ketvirtos kartos „Intel Core i7“ procesoriais ir 10 val. veikiančia baterija. Interneto kamera gali atlikti skenerio funkciją, „Full HD“ ekranas ir tik 1,33 kg svoris. Tam tikrų abejonių kelia nebent ekrano slankiojimo mechanizmas.
„Lenovo IdeaPad Yoga“. Labai originalios formos nešiojamas kompiuteris, kurio ekraną tiesiog apvertus, jis virsta planšete 13.3 colių liečiamu ekranu. Iš esmės parametrai nesiskiria nuo kitų (ekrano raiška kiek mažesnė – 1600x900) universaliųjų kompiuteriu, tad, jei negąsdina planšetė kurios dugnas yra atvira klaviatūra ir traukia originalumas – prašom.
„Asus Taichi 21“. Jei jau visai išsikraustėte iš proto ir norite būti itin originalūs, galite įsigyti šį nešiojamą kompiuterį su dviem ekranais.
Taigi, padirbi kompiuteriu, užvožį dangtį ir randi antrą liečiamą ekraną. Dar geriau, abu 11,6 colių įstrižainės „Full HD“ raiškos ekranai gali veikti nepriklausomai vienas nuo kito. Tad jei su vienu dirbi, kitame kažkas gali žiūrėti nors ir filmus. Aišku, bus nejauku, kad kažkas spokso į tavo kompiuterio ekraną iš priekio, tačiau ko iš to taupumo nesugalvosi.
„Asus Transormer Book Trio“. Pristatytas tik praeitą mėnesį šis nešiojamas kompiuteris (jei jį dar galima taip pavadinti) atstovauja visiškai naujai hibridinių gaminių klasei. Išskirtinė jo ypatybė – įrengti du procesoriai, leidžiantys šiame kompiuteryje leisti ir „Android“ ir „Windows 8“ operacines sistemas.
„Windows 8“ skirtas „Core i7 U4500“ įmontuotas prijungiamoje klaviatūroje, o „Android“ valdantis „Atom 2580“ – už 11,6 colių įstrižainės „Full HD“ ekrano stiklo. Taigi, atjungus klaviatūrą „Transformer Book Trio“ yra „Android“ planšetė, prijungus – nešiojamasis „Windows“ kompiuteris. Lyg to nebūtų gana, prijungus klaviatūrą prie bet kokio ekrano (nors ir televizoriaus) gauname puikų veikiantį kompiuterį.
Universaliau nebūna. Deja, kol kas tai tik koncepcinis modelis, o ir kaina gali įkąsti.
Ar universalumas toks jau universalus?
Apklausos rezultatai visiškai nenustebino. Būdamas tokiu pat ūkišku lietuviu, kaip ir vis, pats pirkau kuo galingesnį ir patogesnį kompiuterį, visiškai ignoruodamas planšetinių madą. Kol kas nenusivyliau.
Tačiau tie, kas tikrai nori ir lengvai transportuojamo, ir galingo įrenginio, greičiausiai vis tiek bus priversti rinktis kompromisą. Tiesiog tokių nebūna. Itin ekonomiški „Ultrabook“ klasės „Intel Core i7“ procesoriai, nors ir turi tą pačią raidę bei skaičių, kaip didžiųjų kompiuterių procesoriai, niekuomet nepasieks pastarųjų galios.
Jie yra dviejų branduolių, jie pirmiausia taupo energiją ir t.t. Paprastam darbui ir pramogoms to visai pakanka, tačiau dažnai tam pakanka ir planšetės. O štai rimtų apkrovų reikalaujantiems darbams gali būti ir mažoka. Viena laimė – dauguma mūsų tokių darbų nė nedirba.
Na, o universalumas lietuviams toks svarbus irgi ne dėl noro taupyti pasaulio resursus ir neapsikrauti nereikalingais žaisliukais. Tai lemia kelios pagrindinės priežastys:
1. Taupumas. Nors toks universalus nešiojamas lengvas kompiuteris dažnai brangesnis ir kiekvienu konkrečiu atveju šiek tiek nepatogesnis už visus kitus modelius, svarbiausia, kad jo vieno pakanka viskam. Be to, daugelis kompanijų „Ultrabook“ modelius gamina iš geresnių medžiagų ir kokybiškiau, negu pigesnius.
2. Lietuvių kalba. Lietuviškai pasaulyje kalba nedaug žmonių, o už originalumą tenka mokėti nepatogumu. Daugelis liečiamų ekranų tampa itin patogūs rinkti tekstą, kai programa pati nuspėja būsimą žodį, leidžia jį rinkti „braukiant“. Deja, kokybiškai tokios funkcijos veikia tik tomis kalbomis, kuriomis kalba bent 100 milijonų žmonių. Lietuviai priversi liečiamame ekrane baksnoti kiekvieną raidę, nepatogiai ieškoti nosinių, tad klaviatūra tampa logišku pasirinkimu.
3. Piratavimas. Kalbėkime ką norime, o kol kas tautiečiai filmus ir programas iš interneto „pumpuoja“ gigabaitais. Todėl ir svajonių kompiuterio kietasis vidinis diskas privalo būti kuo talpesnis. Planšetės gerai, kai gali tą patį turinį žiūrėti tiesiogiai internete, tačiau kol kas pas mus tai nėra labai išplėtota.
4. Vienas keliems, o ne keli vienam. Iš esmės tai tas pats taupumas. Kol kas mūsų pajamos verčia vieną kompiuterį pirkti keliems šeimos nariams, o ne sau pirktis kelis kompiuterius. Todėl ir norisi universalumo, todėl ir stacionarūs kompiuteriai vis dar populiarūs.
Na, o jei turite savo minčių šiuo klausimu – pasidalinkite. Komentarų skyrių juk kadaise tam ir sugalvojo, keikūnai jį tik po to pasisavino.
„Samsung“ užsakymu inicijuotą apklausą atliko tyrimų bendrovė „Factus Dominus“. Jos metu buvo apklaustas 501 respondentas iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų; apklaustųjų amžius: 18-45 m.