Pastarųjų daugiau sutinkama privačiame sektoriuje ir tarptautinėse organizacijose. „Atea“ marketingo direktorius Simonas Stūrys sakė, tokie IT vadovai rūpinasi ne tik savo skyriumi, aktyviai dalyvauja visos įmonės valdyme.
„Jie mąsto strategiškai“, – paaiškino jis.
Tyrimo rezultatuose pažymima, kad vystytojai turi įvairių sričių specializijų, vadovaujasi verslo gyvybingumo ir kūrybiškumo kriterijais, riziką siekia išnaudoti, be to, technologines galimybes nuolat atnaujina, jas keičia.
Geras pavyzdys Tautvydas Rutkūnas, statybomis užsiimančios „YIT Kausta“ IT vadovas. Jis sakė, kad jam neretai pasitaiko problemas spręsti ne tik savo skyriuje.
Tuo metu optimizuotojai koncentruojasi tik į IT dalykus. S.Stūrys pastebėjo, jog todėl jie labai gerai atlieka šią funkciją. Tokie vadovai dažniau dirba valstybiniame sektoriuje arba vietinėse organizacijose.
Optimizuotojai įmonės strategijos nekuria, turi tik technologinę specializaciją. Jiems daug svarbesni kainos ir stabilumo kriterijai ir priešingai nei vystytojai, jie riziką siekia kuo labiau sumažinti.
Galbūt dėl to vietoje naujų technologijų diegimo, jie stengiasi jas optimizuoti.
„Kauno vandenų“ IT skyriaus viršininkas Vytautas Petrauskas pastebėjo, kad pagrindinis jo tikslas – duoti naudą verslui.
Pasak jo, įmonės IT skyrius nuolat bendradarbiauja su kitais padaliniais. Pavyzdžiui, šiuo metu vysto planšetinių kompiuterių naudojimą vykstant į iškvietimus.
Kiekvienam savo
S.Stūrys pabrėžė, kad abu IT vadovų tipai yra vienodai geri.
„Negalima sakyti, kad vienas geresnis už kitą, nes viskas priklauso ir nuo organizacijos“, – komentavo rinkodaros specialistas.
Pavyzdžiui, yra įmonių, kurių generaliniai direktoriai patys puikiai išmano IT sritį, taigi vystytojo funkciją kuriant strategiją atlikti gali patys.
Jiems, kai įmonė pasiekia tam tikrą dydį, prireikia optimizuotojų. Tada jie vienas kitą papildo ir pasidalina atsakomybėmis – vienas valdo visą įmonę, o kitas – tik jos IT skyrių.
„Iš tiesų, reikia žiūrėti į visą vadovų komandą. Neretai IT sritimi gali užsiimti ir kito skyriaus vadovai. Pavyzdžiui, koks marketingo vadovas, turintis IT kompetenciją, gali labai sėkmingai tuo užsiimti“, – sakė S.Stūrys.
Atviri naujovėms, bet varžomi biudžeto
„Atea“ užsakytame tyrime taip pat nagrinėtos ir atvirumo IT srities naujovėms ir tam skiriamų biudžeto lėšų tendencijos.
Jo rezultatai parodė, kad net 78 proc. Lietuvos įmonių yra linkusios į IT naujoves. Tiesa, Estijoje jų buvo netgi daugiau – 91 proc., o Latvijoje mažiau – 63 proc.
Labiausiai norima įsidiegti programinę įrangą, kaip paslaugą. Įmonėms taip pat įdomios virtualios darbo vietos ir mobilių įrenginių valdymas.
Tačiau šių norų įgyvendinti pavyks nebūtinai visiems. Lietuvoje beveik du trečdaliai įmonių įmonių IT išlaidoms skiria iki 2 mln. Lt (reiktų pastebėti, kad tai mažiausias galimas apklausos atsakymo pasirinkimas, tad nebūtinai atspindi mažiau IT išleidžiančių įmonių dalį).
Vis dėlto, 2 proc. apklaustų įmonių IT biudžetui skiria virš 5 mln. Lt.
Visą IT tendencijų Baltijos šalyse tyrimo apžvalgą galite peržiūrėti čia.
