Biomedicinos inžinerijos naujovės: širdies veiklą sekantys marškinėliai ir nuskausminantis nervo stimuliatorius

Prie ausies montuojamas aparatas gali sumažinti skausmą, padėti greičiau gyti žaizdoms, palengvinti depresijos ir kitų ligų simptomus. Marškinėliai gali pranešti apie gresiantį insulto pavojų. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tai – realybė, su kuria susipažinti buvo galima Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos konferencijoje.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 4, 2013, 6:00 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 11:47 PM

Inovatyvus aparatas, kuriuo stimuliuojama parasimpatinė nervų sistema, atsakinga už relaksaciją, ramybę ir regeneracinius procesus, kuriamas bendradarbiaujant Vienos technikos ir medicinos universitetams. Techninės įrangos pusės tobulinimu rūpinasi biomedicininės inžinerijos profesoriaus Eugenijaus Kaniušo vadovaujama komanda.

Stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą iššaukiami gijimo procesai – ne tik sumažėja skausmo pojūtis, bet ir gerėja periferinė kraujotaka. Pastarasis faktorius labai svarbus žaizdų gijimui, nes tam būtinas šviežias, prisotintas deguonies kraujas. „Į šio metodo išradėją mediką dr. Jozsefą Constantiną Szelesą kreipiasi žmonės su, atrodo, beviltiškomis negyjančiomis žaizdomis, dėl kurių gresia galūnių amputacija. Esu matęs atvejų, kai pritaikius gydymą, tame tarpe ir elektrinę parasimpatinės nervų sistemos stimuliaciją, žmonės atsistoja ant kojų ir net žaidžia tenisą“, – pasakoja E.Kaniušas.

Paprastesnę šio aparato versiją jau dabar galima įsigyti, tačiau šiuo metu lietuvio mokslininko vadovaujama inžinierių komanda jam kuria papildomas galimybes ir platesnį pritaikymą.

KTU Biomedicininės inžinerijos instituto doktorantas Andrius Petrėnas kartu su kolegomis kuria širdies monitoringo sistemą, kuri atpažintų ir, laiku paskyrus gydymą, sumažintų smegenų insulto pavojų.

„Mūsų sukurtas metodas geba patikimai atpažinti net ir ypač trumpus, kelių sekundžių trukmės, trumpalaikius prieširdžių virpėjimo epizodus. Dėl nepilnai pasišalinančio kraujo gali susidaryti krešuliai, kurie patekę į smegenis gali sukelti insultą“, – pasakoja A.Petrėnas. Nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas insulto riziką padidina 5 kartus.

Jaunieji KTU mokslininkai šiuo metu bando integruoti širdies veiklos stebėsenos sistemą į išmaniuosius marškinėlius. Tokius marškinėlius galėtų dėvėti senyvi, sergantys diabetu ar kitomis širdies ligomis, taip pat kitoms, padidintos rizikos grupėms priklausantys žmonės. Marškinėliai siųstų pranešimą į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, kuris, pagal A.Petrėno su kolegomis sukurtą algoritmą, išanalizuotų situaciją ir praneštų ar yra pavojus.

„Tokios patogios monitoringo sistemos kol kas nėra, o mūsų sukurtas metodas gerai aptinka net ir trumpiausius prieširdžio virpėjimo epizodus. Gydytojams tai būtų puiki pagalba atpažįstant simptomus dar iki tol, kol liga nepasiekė kritinį lygį“, – teigia KTU biomedicinos inžinerijos doktorantas A.Petrėnas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.