Bendrovės „GetJar“ įkūrėjas I.Laursas ir ilgametis „Microsoft Lietuva“ vadovas M.Glodas žada investuoti tik privačias lėšas ir orientuosis į ypač didelę pridėtinę vertę galinčius turėti startuolius.
„Fondas yra orientuotas į startuolių kūrimą ir paramą, identifikaciją Lietuvoje veikiančių startuolių, pagalbą jiems, investicijas į juos, – sakė fondo pirmininkas I.Laursas. – Tai yra išmanieji pinigai. Nors Lietuvoje kapitalo investicijų poreikis yra aukštas, silpnoji vieta yra pinigų išmanumas. Mūsų misija yra orientuotis į nedidelį skaičių startuolių – per metus mes tikimės investuoti į daugiausiai 10 bendrovių.“
Jis pridūrė, kad pagrindinis reikalavimas potencialiems paramos gavėjams bus galimybė gauti aukštą pridėtinę vertę: „Tai turės būti, kaip Silicio slėnyje sakoma, milijardo dolerių verta idėja. Pradinė finansuojamos kompanijos vertė nesvarbi, svarbus jos potencialas. Kadangi tokių perspektyvių projektų bus nedaug, mes galime sau leisti labai aktyviai prisidėti prie jų veiklos.“
Fondo generalinis direktorius M.Glodas pridūrė tikintis Lietuvos startuolių potencialu. „Startuolių ekosistema Lietuvoje labai smarkiai veržiasi į priekį. Ir nors ji yra labai jauna, bet veržli ir turinti didelį potencialą“, – sakė jis.
Investuos milijonus Naujasis rizikos kapitalo fondas orientuosis į ankstyvos stadijos projektus ir veiks pagal JAV Silicio slėnio rizikos kapitalo fondams būdingus principus. Jo steigėjai subūrė patarėjų komandą, kurią sudaro patyrę šalies verslininkai – Antanas Danys, Vladas Lašas, Kęstutis Lisauskas, Nerijus Pačėsa, Arūnas Pemkus, Kristina Vaivadaitė, Tadas Vizgirda, Rolandas Barysas. Taip pat ketinama bendradarbiauti su mokslo, švietimo įstaigomis. „Bendradarbiaudami verslininkai ir verslai gali pasiekti daugiau, todėl labai naudinga, kad „Nextury Ventures“ pritraukė patyrusių patarėjų, vadovų iš skirtingų veiklos sričių – jie galės padėti perspektyvioms jaunoms įmonėms plėstis greičiau. Tokių kapitalo auginimo instrumentų atsiradimas prisideda prie Lietuvos konkurencingumo didinimo ir kapitalo rinkų plėtros. Pažinodamas kompetentingus šio fondo steigėjus esu įsitikinęs, kad jis išaugins tarptautinio lygio bendroves, kurioms bus aktualios ir vėlesnės stadijos investicijos“, – teigė fondo patarėjas, „DDS kapitalo“ steigėjas A.Danys. Naujų projektų „Nextury Ventures“ įkūrėjai žada ne tik laukti, bet ir ieškoti patys, o ateityje numatoma investuoti ir į kitų šalių startuolius. „Yra stiprus susidomėjimas visu regionu. Pirmais metais fondas bus orientuotas tik į lietuvišką veiklą, sėkmės atveju norėtume plėstis – į Baltijos šalis, Lenkiją, Ukrainą, kitas šalis“, – sakė I.Laursas. Kol kas fondą sudaro tik asmeninės I.Laurso lėšos, o investuoti žadama ne tūkstančiais, bet milijonais litų. „Teoriškai galime įdarbinti ir šimtus milijonų, bet tokio poreikio pradžioje Lietuvoje nėra. Jei mums pavyks išauginti tokias komandas, kurioms to reikės, galėsime pritraukti ir tokias lėšas“, – sakė I.Laursas.
Sveikina net konkurentai
Verslumą skatinanti įstaiga „Versli Lietuva“ pastebi, kad savo regione Lietuva yra viena iš lyderių pagal paraiškų kiekį rizikos kapitalui gauti. Tačiau žvelgiant pasauliniu mastu rizikos kapitalo investicijos Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
Šiuo metu Lietuvos startuoliai gali rinktis lengvatines paskolas (mikrokreditus) su „INVEGA“ garantija iki 86 tūkst. Lt, Angelų fondų investicijas, ankstyvosios rizikos kapitalo (angl. seed) investicijas, o šiek tiek sustiprėję ir paaugę gali pretenduoti gauti rizikos kapitalo (angl. venture) investicijas.
Dažniausiai lietuviai renkasi ankstyvosios rizikos kapitalo investicijas.
„Be abejo, naujo rizikos kapitalo fondo atsiradimą vertinu teigiamai, jis ypač sustiprins augančią Lietuvos startuolių ekosistemą. Šiuo metu bendra Lietuvos ekosistemos kapitalizacija siekia apie 100 mln. eurų. Lietuvoje įsikūrę keletas rizikos kapitalo fondų bei vienas ankstyvojo kapitalo fondas, kuriuos didžia dalimi finansuoja Europos investicijų fondas, – sakė „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius. – Šalies ekosistemai šiuo metu ypač trūksta ankstyvojo rizikos kapitalo fondų. Lietuva šiuo metu yra panašioje situacijoje, kaip Izraelis prieš 20 metų. Izraelio vyriausybė žvelgdama į priekį suteikė nemažą finansinę paramą besikuriantiems rizikos kapitalo fondams, taip duodama impulsą susiformuoti vienai stipriausių startuolių ekosistemų pasaulyje.“
Dar vienas privalumas tas, kad naująjį fondą kuria garsūs, patyrę, žinomi verslininkai, kurie pažįsta vietinę rinką, todėl galės suteikti pagalbą ir finansinę paramą didžiausią potencialą turintiems technologiniams startuoliams.
Naujasis rizikos kapitalo fondas negąsdina ir esamų žaidėjų, kurie konkurentus pasitinka išskėstomis rankomis, mat darbo ir potencialo šalyje apstu.
„Pasiūlymų stoka tikrai nesiskundžiame, darbo turime keliems mėnesiams į priekį. Pradėjome investuoti prieš daugiau nei metus, todėl pirmosios investicijos pradeda reikalauti daugiau dėmesio dėl papildomo finansavimo pritraukimo. Mums atrodo, kad kokybiškų startuolių visada trūko ir trūks, bet tai – normali situacija. Esame peržiūrėję arti pusės tūkstančio verslo planų, iš kurių rimčiau dirbame ar dirbome su 20–30“, – portalui Lrytas.lt sakė rizikos kapitalo įmonių grupės „Practica Capital“ partneris Petras Mičiūnas.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvoje steigiami nauji fondai – tai skatina rizikos kapitalo kultūros plitimą, spartesnį ekosistemos vystimąsi. „Be abejo, Ilja Laursas yra žinomas ir patyręs verslininkas ir dalis startuolių mieliau rinksis jį, o ne „Practica Capital“. Turėsime pasispausti ir dirbti geriau. Neatmetame ir glaudaus bendradarbiavimo bei koinvestavimo galimybių, ką su I.Laursu jau esame padarę „Cheap Data Communications“ atveju“, – teigė P.Mičiūnas.
