„Principas iš tikrųjų nesudėtingas. Yra į sistemą integruota filmavimo įranga, o paskui jau eina algoritmų darbas. Jie randa, kur yra akys, apskaičiuoja, į kuriuos taškus žmogus žiūri ir tada galima sudaryti komandas, kurios pakeistų pelę, kad galėtumėte valdyti žymeklį“, – paaiškino VGTU docentas Darius Miniotas.
Kad būtų galima dirbti su žvilgsnio sekikliu, pirmiausia reikia atlikti vadinamąjį kalibravimą – taip sekiklis nustato akių padėtį.
Procesas užtrunka vos akimirką, tuomet jau galima dirbti. Tokia akimis valdoma įranga, pasak pašnekovo, labiausiai reikalinga neįgaliesiems.
„Ši įranga jiems nepakeičiama, tai jiems sąsaja su likusiu pasauliu, tai būdas valdyti savo namų aplinką, įjungti šviesą, paleisti muziką. Ypač išpopuliarėjo tada, kai galima padaryti šiuos įrenginius mobiliais“, – kalbėjo daktaras D.Miniotas.
Pagaminti tokiems įrenginiams, pasak docento, reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Vis dėlto kaina jau nėra neprieinama. Pavyzdžiui, danai sukūrė nedidelį žvilgsnio ieškiklį, kurio kaina siekia 250 litų, tad netrukus galvoti reikės vis mažiau.
„Įsivaizduokite, sutinkate savo seną pažįstamą, neatsimenate net jo vardo, čia galėtų padėti naujoji technologija – primintų ne tik vardą, bet ir pomėgius. Ar nebūtų lengviau pradėti pokalbį tada, turint šitą informaciją?“ – svarstė mokslininkas.
Būdų, kaip tobulinti valdymo žvilgsniu sistemą, ieškoma nuolat. Prie to prisideda ne tik mokslininkai, bet ir baigiamuosius darbus rašantys ir savo idėjas siūlantys studentai.
