Tikrąją šalies gerovę kuria anaiptol ne politikai ar protestuojantys mitinguotojai. Didžiausia vertybė yra protas, o klestėjimo laidas – to proto darbai ir idėjos.
Todėl ir užsukome pasidairyti, kokių idėjų kyla technologinių mokslų studentų galvose, ar mokslas išmoko bendrauti su verslu.
Šešiolikos narių komisija, kurią sudarė akademinės bendruomenės ir verslo atstovai, iš beveik 60 pateiktų technologinių sprendimų išrinko penkiolika geriausių, kurie buvo nominuoti įvairiose kategorijose.
Jiems buvo išdalytas ir šiais metais surinktas rekordinis prizų fondas – beveik 18 tūkst. litų.
O kiek inovatyvūs apdovanojimus pelnę darbai, ar originalios ir konkurencingos jaunimo idėjos, spręskite patys.
Išplėstos meno ribos
Pagrindinį parodos prizą – bendrovės „Practica Capital“ įsteigtą 5 tūkstančių litų vertės stipendiją – laimėjo tarpdalykinės muzikologijos studento Mindaugo Badoko darbas „Desys“.
Iš esmės tai gerokai tikslesnis nei išmaniojo telefono belaidis judesio daviklis, kuris judėdamas erdvėje į kompiuterį perduoda duomenis.
Tokiu būdu galima gerokai išplėsti meninio pasirodymo išraišką: nelygu programa, atlikėjo judesiai ir gestai, „Desys“ juos gali paversti garsais, šviesos impulsais ar judesių derinį suvokti kaip vieną komandą.
Tai ir muzikos instrumentas, padedantis judančiam šokėjui keisti muziką, ir nuotolinio valdymo pultas, leidžiantis judesiu valdyti įrangą, ir net mokymo priemonė – atitinkamai suprogramuotas kompiuteris gali suvokti, ką reiškia ore nupieštas simbolis.
Jau anksčiau sudominęs žinovus savo sukurtu elektroniniu mušamuoju instrumentu „Woodrum“, M.Badokas toliau drąsiai laužo stereotipus ir kuria naujo tipo meninės saviraiškos priemones.
„Desys“ idealiai atitiko parodos reikalavimą – darbas turi sujungti kelias disciplinas. Šiuo atveju susieti inžineriniai, technologiniai ir dizaino sprendimai.
Projektas jau dabar gali virsti sėkmingo verslo pradžia“, – vertinimo kriterijus nurodė bendrovės „Practica Capital“ atstovas Donatas Keras.
Pats Mindaugas užsiminė, jog netrukus atkeliausianti papildoma įranga paspartins projekto eigą, ir „Desys“ galės būti pristatytas visuomeninio finansavimo (angl. crowd funding) kampanijai.
Nevaikiškas triratukas
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus įsteigtą 2000 litų prizą laimėjo transporto inžineriją studijuojantis Aistis Augustaitis. Parodoje jis eksponavo tris mechanikos inžinerijos darbus. Paprastai kalbant – keistokas transporto priemones.
Didžiausią įspūdį ir komisijai, ir žiūrovams paliko triratis „Vartaliotas-Zvimba“. Kūrėjas tikino, kad tai universali transporto priemonė. Tiesa, kai kam pasirodė, kad tai motorizuota riedlentė išprotėjusiems adrenalino fanatikams.
Konkurencija taksistams
Parodos startuoliu tapo ir Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) įsteigtą prizą laimėjo KTU Informatikos fakulteto studentų darbas mobilioji programėlė „Važiuoju-Vežu“.
Idėja paprasta – programėle keliauti norintis žmogus gali patogiai ieškoti pigesnio transporto ar susirasti bendrakeleivių.
Lietuvoje tokia paslauga yra pirmoji, tačiau pasaulyje panašios sulaukia nemažai pasipiktinimo.
Kas nepatenkinti? Aišku, brangius darbo leidimus įsigiję ir netikėtų konkurentų sulaukę taksi vairuotojai.
Antai Londone jie neseniai nusiaubė programėlės „Hailo“ kūrėjų biurą.
Robotai iš Panevėžio
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas Kauną užtvindė robotais. Vaikučiai negalėjo atsižavėti sportuojančiu robotuku, aprengtu kombinezonu su užrašu „Panevėžys“.
Galima juoktis, kad jis įrodė, jog Panevėžys ir toliau lieka sportiškų vyrų sostine, tačiau akys sako, kad dabar tai – ir robotų kūrėjų miestas.
„Šis robotas pirktas, jį naudojame mokymams. Teisingai suprogramavus gali judėti kaip žmogus, bėgioti, spardyti kamuolį, daryti atsispaudimus“, – pasakojo laborantas Raimondas Klemka.
Jis pristatė ir savo kartu su studentais kurtą robotą „Avataras“. Dulkių siurblio ir taburetės hibridą kiek primenantis įrenginys mato aplinką ir gali joje orientuotis, o kūrėjų tikslas – paversti jį pagalbininku tiems, kurie patys negali vaikščioti.
Žodžiu, vienu metu galima įsigyti laikraštį nešantį šunį ir atsargines kojas.
Paskutinius metus besimokančio Pauliaus Kireilio automatinė transporto priemonė turi ratus, kurie leidžia važiuoti ne tik pirmyn ir atgal, bet ir šonu.
„Tai mano darbas, kuriuo tyriau švediškų „Mekanum“ ratų charakteristikas – jų vibraciją, netikslumus važiuojant tiesiai, praktinį pritaikymą, naudingumo koeficientą“, – sakė keistoko mėnuleigio konstruktorius.
Tomo Uktverio mobilusis tyrimų robotas jam, matyt, kainavo žaidimų kompiuterį. Jo akys – tai tiesiog „Kinekt“ įrenginys iš žaidimų įrenginio „Xbox 360“. Užtat leidžia robotui matyti vaizdo gylį ir suvokti tūrį.
Patobulino stalo futbolą
Pasišovę padėti bendrauti tik antakius valdantiems neįgaliesiems, studentai Rūtenis Turčinas, Kęstutis Šidlauskas ir Mindaugas Vasiljevas pagamino neuroninę kompiuterio sąsają.
Ja galima valingai mirktelėjus parinkti reikiamą raidę iš sąrašo ir taip sudėlioti žodžius.
Kompiuteris įsimena dažniausiai vartojamus žodžius ir vėliau siūlo juos pats.
Prizas skirtas ir KTU Informatikos fakulteto studentų Tomo Valatkevičiaus bei Andrius Židonio darbui „Virtualus stereoskopinis turas“. Jie jį atliko pasitelkę virtualios realybės akinius „Oculus“.
Ką dar galima išrasti susijusio su stalo futbolu?
Pasirodo, įmanoma: studentai pridėjo mažą patobulinimą – „Hyperfoos“ žaidimo aikštė sykiu yra ir ekranas – ir gavo visai patrauklų komercinį produktą.
Vartuose įrengti lazeriukai fiksuoja įvarčius, virš stalo įrengta kamera – žaidimo eigą.
Įmušus įvartį ekranas rodo saliutus, esamą rezultatą, o pageidaujant – žaidimo atkarpos prieš įvartį pakartojimą.
Svarbiausia, kad jau yra verslo koncepcija – galima uždirbti iš ekrane rodomų reklamų.
Maža energijos gamykla
Parodoje studentai pristatė elektromobilį ir ugniai atsparius statybos mišinius, iš organinių medžiagų gaminamus žandikaulių ertmių užpildus ir naujo tipo degalų elementus, garso matavimo įrangą, krovinius transportuojančius bepiločius lėktuvus (dronus) ir savarankiškai pasigamintus 3D spausdintuvus.
Užtat Lietuvos energetikos institutas atsigabeno žaisliuką, tiksliau konstruktorių, kuris tuo pat metu yra atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija.
Nežinau, ar patiks vaikams stebėti, kaip sukant propelerius gaminama energija, bet pats užgaišau beveik pusvalandį.
Lieka pritarti vertinimo komisijos nario D.Kero minčiai: „KTU Technorama“ – gyvas įrodymas, kad Lietuvoje turime išskirtinio techninio talento išradėjų ir inovatorių mentalitetu pasižyminčių jaunų žmonių.“
Lieka pasiekti, kad mokslo sistema nestabdytų jų kūrybos polėkių ir skatintų idėjas paversti komercine sėkme. Kitaip, deja, ir toliau prekiausime ne savo darbais, o savo darbuotojais.
