Kas atsitinka, kai pagyvenusiai mamai arba seneliui duodi „Android“ telefoną?
1. Dvidešimt minučių įkalbinėji jo nebijoti, paskui pusvalandį rodai, kurią ikonėlę paspaudus kas įvyks. Galiausiai įtikini, kad gali nebijoti, nes nieko nesugadins, o viską supras tik eksperimentuodamas. Gavęs patikinimą, kad viską suprato, važiuoji namo.
2. Po penkiolikos minučių sulauki kaimyno skambučio – pasirodo, senolis neįsiklausė, kad įjungimo slaptažodį reikėtų įsiminti. Nuo šiol tas slaptažodis užsirašytas ant prie telefono priklijuoto lapelio (jei neįmanoma jo išjungti).
2. Kitą dieną sulauki skambučio iš kaimyno numerio, kad kažkas tam telefonui negerai. Pasirodo, paros pakanka, kad ištrintum visas būtiniausias programėles, įsidiegtum beveik nepagydomą virusą, išeikvotum visą plane numatytą mobiliojo interneto limitą, penkiskart paskambintum į Kazachstaną ir prarastum tikėjimą išmaniųjų telefonų nauda.
Tiesa, dažniausiai viskas vyksta truputį švelniau. Tokiu atveju pakanka kartą per savaitę nuvažiavus vėl atkurti išsilaksčiusias ikonėles ir išvalyti perpildytą vidinę atmintį. Po pusmečio pasaulis jau turi dar vieną pusę velnio įgudusį išmaniojo telefono naudotoją.
Ar galima paprasčiau?
Švedijoje sukurtas LTE ryšį palaikantis, nebrangus ir paprastas išmanusis telefonas „Doro 8030“ nuo įprastų „Android“ skiriasi unikalia vartotojo sąsaja. Čia naudojamos ne piktogramos, o žodžiai. Tiksliau – veiksmažodžiai. Gamintojai tiki, kad naujo tipo vartotojo sąsaja bei telefone įdiegtos pagalbos programėlės leis savininkui pajusti, kad turėti išmanųjį telefoną yra naudinga.
Kadangi viskas atliekama naudojant ne programų piktogramas, o konkretų veiksmą reiškiančius veiksmažodžius, nereikia jokių išankstinių techninių žinių. Pavyzdžiui, paspaudus „Skambinti“, „Žiūrėti“ arba „Išsiųsti“, telefonas pasufleruos „Kam?“ arba „Ką?“.
„Doro 8030“ veiktų panašia logine seka kaip ir naudotojo smegenys. Naudotis telefonu padės ir jame įdiegtas klausimynas. Įdiegtas „patarėjas“ nesunkiai padės susitvarkyti su neaiškumais ir suteiks išmaniojo telefono savininkui daugiau pasitikėjimo naudotis įrenginiu.
„Doro 8030“gaminamas trijų skirtingų spalvų derinių: juodos ir plieno, baltos ir sidabro bei šampano ir balintos kavos. Jau kovo mėnesį Lietuvą pasieksiančio ir apie 199 eurus kainuosiančių telefono ekranas yra 4,5 colių įstrižainės ir gana nedidelės 840x480 taškų raiškos.
Viduje sukasi gana silpnas, bet neblogai pasiteisinęs keturių branduolių 1,1 GHz dažnio „Snapdragon 210“ procesorius, 8GB vidinė atmintis išplečiama „microSD“ kortele, o ir kamera tik 5MP raiškos. Užtat jis pritaikytas turintiems prastesnę klausą.
Senukai – neatrasta rinka
Pagyvenusiems žmonėms skirtų technologijų ir elektronikos įrenginių rinka šiomis dienomis gauna vis daugiau dėmesio. Tam įtakos turi ir tai, kad pagyvenę žmonės šiandieninėse ekonomikose sudaro vis didesnę vartotojų dalį.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pensinio amžiaus gyventojai sudarė 20,5 proc. visų gyventojų, 2015 metais – 22,3 proc. Augant šiai visuomenės grupei, didėja ir jiems skirtų įrenginių paklausa.
„Doro“ atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad vyresnių kaip 65 metų žmonių poreikis turėti išmanųjį telefoną kasmet padidėja 11 procentų. 2015 m. išmaniuosius telefonus turėjo beveik 40 proc. senjorų, šiais metais jų turėtų būti dar daugiau. 60 proc. apklausoje dalyvavusių vyresnių kaip 65 metų asmenų teigė, kad, atsiradus poreikiui įsigyti naują telefoną, jie pirktų išmanųjį.
„Mes norime, kad, nepaisant amžiaus ar techninio išprusimo, kiekvienas savo gyvenime gautų tai, apie ką svajojo ir ko siekė. Mūsų naujoji vartotojo sąsaja, siūlanti patogų telefono valdymą, padės senjorams pasijusti visaverčiais technologinio amžiaus gyventojais ir taip prisidės prie jų kokybiško gyvenimo užtikrinimo“, – teigė Johnny Davou, „Doro“ atstovas Baltijos ir Šiaurės šalių regionams.
