Christina Cyr ir Linda Inagawa nutarė gaminti „moterišką“ telefoną, nes jas erzina vyriški stačiakampiai. Parodoje MWC 2016 pristačiusios 3D spausdintuvu sukurtą prototipą, jos jau ruošiasi rinkti pinigus savo gaminiui visuomeninio finansavimo platformoje „Kickstarter“.
Pirmasis 2G modelis pirkėjoms turėtų kainuoti apie 90 eurų, o iki 2017 m. moteriškai jausmingą formą atradusios kūrėjos planuoja išleisti išmanųjį 4G telefoną su „Android“ operacine sistema ir ekranu iki pat kraštų.
Kūrėjos, „dToor“ svetainėje prirašiusios visokių vienas kitą paneigiančių pagrindimų, kodėl moterims netinka stačiakampiai telefonai (įsikniaubusios į juos moterys atrodo kaip vištos; moteriai reikia galimybės nepastebimai bendrauti ir t.t.), jau sulaukė pašaipų. Tačiau toliau laikosi savo: nestačiakampis dizainas – nestačiakampiams žmonėms.
Tiesą sakant, jos ne pirmos. Jau kurį laiką žadama, kad netrukus pirkėjus pasieks apvalus „pošmaniosios eros“ telefonas „Monohom Runcible“. Tiesa, jo kūrėjai nė neužsiminė apie kažkokią vienos ar kitos lyties pirmenybę. Kvaileliai nesugalvojo, kad modernus seksizmas – tai galingas reklamos įrankis, puikiai veikiantis pasitikėjimo savimi stokojančius žmones.
Na ir puiku. Dabar dviem aktyvistėms lieka perdaryti visą likusį pasaulį taip, kad moterims viskas būtų apvalu, o vyrams – stačiais kampais.
Moters buto langas – apvalus kaip laivo iliuminatorius, o vyro automobilio ratai – kvadratiniai. Moters televizorius ar kompiuterio monitorius – apvalus arba jokio, o vyro lėkštė ir lemputė šviestuve – tik stačiakampė.
Štai tik klausimas: kodėl tuomet visi poetai rašo, kad vyrams patinka moteriški apvalumai, o ne stačiakampiškumai? Ir kaip šio fantastiško požiūrio į dizainą pagal lytį autorės dalytų pinigus? Moterims – monetos, o vyrams – banknotai?
